Švenčių vedėjo patirtis – vestuvėms be alkoholio lietuviai dar nepasiruošę

Nei karantinas, nei pasaulį užklupusi pandemija, neatėmė iš žmonių noro linksmintis. Jau 15 metų šventes vedantis ir organizuojantis šiaulietis Egidijus Jankauskas tikina, kad visi labai pasiilgo didelių ir smagių susibūrimų, o ne vienas rado būdą, kaip šventę pasidaryti net ir tokiu kebliu metu.

Šventės karantino metu

„Kaip žmonės pasiilgo švenčių! Visi planuoja ir kitiems metams kalendorius jau beveik užpildytas. Niekas net nekalba apie virusą, karantiną… Kai atsirado vakcinos, žmonės tiki, kad vienaip ar kitaip švęsti galės. Net jei tarp svečių bus tokių, kurie nepasiskiepijo, pasidarys testus savaitgaliui ir vis tiek atvyks. Buvo vienos vestuvės, kur po ceremonijos bažnyčioje, kol jaunieji fotografavosi, svečiams buvo užsakytas autobusas, kuris nuvežė į mobilų punkta, visus sutestavo ir atvežė į šventės vietą”.

Egidijus sako, kad žmonėms reikia susitikti, pasijuokti, pasilinksminti. „Būtent tai karantinas ne vieniems ir sugriovė. Buvo pora, kuri vestuves nukėlė metams. Tačiau situacijai nepagerėjus, tiesiog nuėjo ir „susirašė“ be jokios šventės. Kiti vestuves perkėlė du kartus, o trečią kartą nusispjovė ir visai nesituokė. Jie ruošiesi grįžti iš užsienio ir čia daryti šventę, tačiau po skrydžio visur būtų tekę karantinuotis ir nusprendė, kad tai jiems – per didelė prabanga“.

Švenčių tradicijos pasikeitė

Vesti renginius šiaulietis pradėjo dar mokykloje, vėliau sulaukdavo kvietimų į vestuves būti pabroliu, kuris visus linksmins. Tuomet ir atsirado mintys siūlyti renginių vedėjo paslaugą, pradėjo dirbti kartu su vestuvių muzikantais. Vėliau atrado nišą dar gana naujoms šventėms Lietuvoje: „pradėjau domėtis, kas vyksta užsienyje ir atradau bernvakarius ir mergvakarius. Pradėjau rengti ir juos. Galiu drąsiai sakyti, kad per daugelį praktikos metų sukūriau aukštos klasės programą šiai šventei”.

Renginių vedėjas pastebi, kad švenčių kultūra per pastaruosius metus labai pasikeitė. Vien vestuvių planavimui niekas neskiria tik poros mėnesių, kaip buvo anksčiau, dabar šventę organizuoja ir pora metų.

„Jei anksčiau galėjo švęsti rūsyje, alaus bare, dabar visi dairosi gražesnių sodybų su išpuoselėta aplinka. Taip pat jaunieji nebenori skaldyti malkų, jokių stalų užsėdimų. Išliko tokios paprastos, bet nuoširdžios tradicijos, kaip pasitikimas su duona ir druska, šeimos židinio perdavimas, pirmasis šokis. Nors kartais nebenori ir šių dalykų.

Pasitaiko dar kai šventės metu neplanuotai kokia tetulytė uždainuoja „karti, karti, degtinė karti…”, pamatytumėt tada jaunųjų veido išraiškas! Kartais svečiai stebisi, kaip čia dabar nebus užstalės komendantų. Nors tai irgi labai reta šiuolaikinėse vestuvėse”.

Trumpos ir blaivios vestuvės dar neprigijo

Šventes ne tik vedantis, bet ir DJ dirbantis Egidijus pastebi gana naują tendenciją – jaunieji vis dažniau renkasi trumpą šventę iki 22 ar 24 val.: „svečiai dar nepratę prie tokių valandų ir atvažiuoja nusiteikę „šėlti“ iki paryčių. Dar kartais bandoma daryti šventes be alkoholio. Galiu pasakyti, kad tam mūsų tauta dar nepasiruošusi. Per tokias šventes alkoholis vis tiek vartojamas kokiame užkampyje, tualetuose ir tokios šventės baigiasi anksčiau, nei būna numatę jaunieji. Yra buvę, kad užsakytą ugnies šou 23 val. stebėjo tik jaunieji su tėveliais, nes svečiai buvo išvažiavę ieškoti „taškų“, kur nusipirkti alkoholio“.

Kalbant apie švenčių užsakovus, Egidijus akcentuoja pinigus: „publika skiriasi nuo to, kiek buvo sumokėta. Kuo mažiau žmonės sumoka, tuo daugiau reikalauja, turi daug lūkesčių ir pageidavimų. Kartais tokie užsakovai po šventės pareikšdavo, kad kažkas netiko, nepatiko, nemokės arba mokės ne tiek, kiek susitarė. Kai prieš keletą metų pabranginau savo paslaugas, nebeliko švenčių, kurios baigiasi muštynėmis ar nemalonių situacijų dėl atsiskaitymo.”

Kalėdos – dar vienas darbymetis

Kalėdiniu laikotarpiu Egidijus šventinį kostiumą iškeičia į Kalėdų senelio aprangą. Lanko įmones, vaikų darželius, Kalėdų dieną vyksta į šiauliečių namus asmeniškai aplankyti vaikų. Bet pernai per karantiną ir čia teko ieškoti padėties iš keblios situacijos.

„Pernai stengiausi pakelti nuotaiką sergantiems. Tad prie mobiliojo patikros punkto, kur žmonės atvyksta darytis testo, savanoriavau apsirengęs šventiškai.

O visiems kitiems kaip Kalėdų Senelis siunčiau video sveikinimus internetu. Įdomiausia, kad ne tik vaikams, bet ir suaugusiems tokie sveikinimai buvo užsakyti! Šiemet tikiuosi pavyks gyvai aplankyti vaikus, bet internetu taip pat galiu siųsti sveikinimus į kitus miestus arba gyvenantiems užsienyje“.