Penktadienį Šiaulių miesto ir rajono gyventojai bei svečiai skubėjo į Rėkyvą, kur buvo švenčiamos Joninės. Tradicinis Šiaulių kultūros centro organizuojamas renginys įvairiomis apeigomis ir burtais, Žolynų kiemu, koncertu, varžytuvėmis, prekymečiu ir naktišokiais prie Joninių laužo džiugino susirinkusius šiauliečius ir leido visiems prisiliesti prie senųjų ir tikrųjų šventės ištakų.
Šventėje atsisakyta dirbtinų, šiai šventei netinkamų elementų, atsigręžta į etnokultūrą: žmonės vilioti trumpiausiai metų nakčiai būdingomis apeigomis, burtais ir magija, šviesos ir ugnies motyvais, žaidimais ir atrakcijomis. Tradicines apeigas pristatė ir šventės dalyvius į jas įtraukė Šiaulių universiteto folkloro ansamblis „Vaiguva“ ir Šiaulių kultūros centro folkloro ansamblis „Rėda“.
Joninių prie Rėkyvos ežero šventės metu veikusiame Žolynų kieme žolininkės dalijosi įvairiais praktiniais patarimais, o Rėkyvos bendruomenės ir sodų bendrijos pristatė savo veiklas, ragino ir mokė pinti vainikuos, kurie temstant plukdyti Rėkyvos ežere.
Šventėje koncertavo grupės „Tykiai“, „ETC“, netradicinio folkloro grupė „Vadauja“ ir grupė „Auksa Žovis“, o naktišokiuose šventės dalyviai šėlo su grupe „Šiauliai United“ ir DJ Edgaru.
Renginio nuotraukos
Taip pat penktadienį Žaliūkių malūnininko sodyboje (Architektų g. 73, Šiauliai) buvo švenčiamos Kupolinės – seniausias vasarvidžio tradicijas išlaikiusi šventė, kupina magijos, mistikos ir šviesos stebuklo. Prie Žaliūkių vėjo malūno ramiai kupoliaujant, pinant vainikus atgaivinti iš amžių glūdumos atėję tautos papročiai. Susirinkusieji aplankė rugių lauką, drauge su folkloro ansambliais prisiminė liaudies dainas apie rugelius, stovėdami ratu aplink šventinę ugnį, draugiškai laužė ir ragavo naujo derliaus ruginės duonos. Buvo apdainuoti ne tik rugiai, bet ir žydintys linai, žaliuojantis ąžuolas, liepos, šermukšniai.
Šventėje buvo galima sužinoti ateitį ir burtis ją iš devynių žolynų. Tik tą vakarą sodyboje apsilankiusi žolininkė patarė, ką daryti, kad išvengtume bėdų, kaip elgtis, norint susirasti antrąją pusę, ką likimas pažadės ateinančiais metais.
Susirinkusieji pindami vainikus, kupoliaudami, iš surinktų žolynų spėdami ateitį, vaišindamiesi apeigine duona ir gira, paragavę devynių žolelių arbatos, atidavę garbę ugnies deivei Gabijai, uždegė naują šventinę ugnį. Dainos, šokiai ir linksmybės tęsėsi didžiojo šventinio laužo fone. Seniau tikėta, kad kuo plačiau jis apšvies laukus, tuo didesnis bus rudenį derlius.
Liaudiškas tradicijas skleidė Šiaulių miesto folkloro ansambliai „Margulis“, „Rėda“, „Vaiguva“ ir svečiai – Šeduvos kultūros ir amatų centro folkloro ansamblis.
