Vokietijoje ortopedu – traumatologu dirbęs gydytojas Evaldas Kaulinis grįžo į gimtąjį miestą
Šešeri metai ortopedijos-traumatologijos rezidentūros studijų Drezdeno universitete (Vokietija), bei ketveri darbo metai netoli Lenkijos esančiame Vokietijos miestelio Gorlitz ligoninėje, kur dirbo ortopedijos – traumatologo vedėjo pavaduotoju, šiauliečiui Evaldui Kauliniui suteikė nepaprastos profesinės ir asmeninės patirties, tačiau nepaisant visų gautų karjeros galimybių asmeninio gyvenimo patirtys privertė peržvelgti savo gyvenimą iš pagrindų. Įsidarbinęs Respublikinės Šiaulių ligoninės Ortopedijos – traumatologijos centre, jaunas gydytojas ypač vertina aukštą gydytojų profesionalumą, dėl kurio lietuviai taip laukiami ir vertinami užsienio šalyse.
Bendrosios medicinos studijas E. Kaulinis baigė Lietuvos sveikatos mokslų universitete Kaune. Tačiau studijuoti rezidentūrą nusprendė Vokietijoje. Per dešimt metų, praleistų Vokietijoje, E. Kaulinis baigė keturias rezidentūras.
Baigęs studijas ir gavęs licencijas E. Kaulinis tapo gydytoju ortopedu-traumatologu, vaikų gydytoju ortopedu-traumatologu, sporto medicinos gydytoju bei specialiosios traumatologijos gydytoju. Išbandyti savo sugebėjimus jis galėjo dirbdamas Oberarzt (vedėjo pavaduotojas) šalia Lenkijos esančiame miestelyje Gorlitz.
Evaldas buvo labai vertinamas, priimamas kaip savas, ne kaip imigrantas. „Aš buvau visapusiškai integruotas ir dar dabar, sužinoję, kad išėjau iš darbo, buvę ligoninių vadovai siunčia darbo pasiūlymus, kviečia atvykti ir sako, kad durys atidarytos, tu tik grįžk“, – džiaugiasi gydytojas pripažinimu, kurį nelengvu darbu pelnė Vokietijoje.
Tačiau gyvenimas pasisuko taip, kad teko iš naujo įvertinti daugelį dalykų – pasikeitė ir pasaulėžiūra, ir vertybės. Sūnus Benediktas, kuriam dabar yra penkeri metukai, susirgo vėžiu. Jam įveikus ligą tapo akivaizdu, kad gyvenime svarbiausia ne karjera, o šeima. Tad sprendimas grįžti į Lietuvą buvo priimtas gan lengvai. Taip nusprendė drauge su žmona Ornela. Abu baigė S. Šalkauskio gimnaziją, abu išvyko studijuoti į Kauną, kur žmona studijavo lingvistiką, abu išvyko ir į Vokietiją. Žinia, kad šioje šalyje gydytojai uždirba gerokai daugiau, taip pat buvo viliojanti. Bet po sūnaus ligos Evaldas suprato, kad gyvena ne dėl pinigų, kad vaikų laimė jiems daug svarbiau. Ir dabar mato, kad vaikai jaučiasi laimingesni, kai kasdien gali bendrauti su močiutėmis, seneliais, kitais artimaisiais. Net ir Vokietijoje gyvenant su daugeliu palaikydavo artimus santykius.
Rasti ortopedo-traumatologo darbą Lietuvoje gydytojui ortopedui traumatologui nebuvo jokių problemų, nes šios srities specialistų stinga. Domėdamasis galimybėmis medikas pastebėjo, kad medicinos įstaigose stinga ir kokybiškos medicinos įrangos. „Apėmė toks jausmas, kai vairuoji labai prabangų „Mercedes“ markės automobilį ir perlipi į „Zaporožietį“, – apibūdina gydytojas jausmą, kai dirbti tenka pigiau kainuojančia dažnai kiniečių ir lenkų gamybos medicinos įranga ir priemonėmis, o tam tikrų specialių instrumentų visai nėra. „Mane stebina kolegos, kurie dirba ir pasiekia puikių rezultatų. Vokiečiams iš lietuvių dar yra ko mokytis, nes jie gali dirbti tik su labai kokybiška įranga, bet be to profesionalumo, kurį yra išsiugdę mūsų gydytojai. Žemai lenkiu galvą prieš kolegas Lietuvoje“, – teigia gydytojas E. Kaulinis, pasirengęs dirbti ir Ortopedijos-traumatologijos centro stacionaro skyriuje, ir Konsultacijų skyriuje, kur teikiama ir skubi traumatologijos pagalba. Nepamirš ir sporto medicinos gydytojo darbo. Vokietijoje sporto gydytojo kvalifikaciją turinčiam ortopedui-traumatologui E. Kauliniui teko dirbti su futbolininkų komandomis, tad viliasi, kad žingsnis po žingsnio ir įsitvirtins Šiauliuose.
Zita Katkienė
Respublikinės Šiaulių ligoninės
viešųjų ryšių specialistė