Kupolinių tradicijos skleisis Žaliūkių malūnininko sodyboje

Birželio 23 d., ketvirtadienį, 18 val. Žaliūkių malūnininko sodyboje (Architektų g. 73, Šiauliai) vyks Kupolinės – seniausias vasaros saulėgrįžos tradicijas išlaikiusi šventė, minima Joninių išvakarėse ir tapatinama su šv. Jono vardadieniu. Liaudiškas tradicijas šventėje skleis Šiaulių miesto folkloro ansambliai „Margulis“, „Rėda“ ir „Vaiguva“.

Šventiškai papuošta sodyba atsivers kiekvienam, įžengusiam pro žolynais apkaišytus vartus, ir tarsi nukels į kitokį pasaulį, kuriame ramiai kupoliaujant ir pinant vainikus atgaivinami iš amžių glūdumos atėję tautos papročiai.

Ne kiekvienas žino, kad kupole vadinama ne tik žolynų puokštė, bet ir medis arba apipinta ir vainikais papuošta šakota kartis, žyminti šventės vietą. Tradiciškai merginos buriasi ateitį mesdamos vainikus ant kupolės medžio ir skaičiuodamos metus, kada ištekės. Jei ant šakos pakibusį vainiką nuima mylimas bernelis – reikia ruoštis vestuvėms.

Ši vasaros saulėgrįžos šventė, kupina apeigų su žolynais, ugnimi ir vandeniu, kitados trukdavo net savaitę. Būdavo renkamos vaistažolės, kurios birželio pabaigoje turi daugiausiai gydomųjų galių, gėlėmis apkaišomi šuliniai ir šaltiniai, deginami laužai vietose, pro kurias į ganyklas buvo genami gyvuliai. Kai kurias gražias tradicijas Kupolinių vakarą prisiminsime ir Žaliūkių malūnininko sodyboje.

Kupolinių šventė sutampa su rugių žydėjimo laikotarpiu, todėl aplankę sodyboje augančių rugių lauką su folkloro ansambliais prisiminsime liaudies dainas apie rugelius ir lauksime naujo derliaus ruginės duonos.

Senovėje manyta, jog vasaros saulėgrįžos metu siautėjančios raganos burtams galių įgyja iš rugių žiedadulkių – išsivirusios stebuklingo tepalo išsitepa juo pažastis ir gali skristi kur tik nori, nors ir iki Šatrijos kalno. Nežinia, ar jos atskris į Žaliūkių malūnininko sodybą, tačiau kiekvienas šventės dalyvis galės pats pabūti būrėju ir sužinoti ateitį burdamasis iš devynių žolynų. Sodyboje apsilankiusi žolininkė patars, kaip elgtis, kad išvengtume bėdų ir negandų, ką daryti norint susirasti antrąją pusę, ko tikėtis ateinančiais metais.

Žaliūkių malūnininko sodyboje pasitikdami trumpiausią naktį, pinsime vainikus, kupoliausime, spėsime ateitį, vaišinsimės apeigine duona ir gira, o uždegę šventinę ugnį šoksime ir dainuosime. Šventinis laužas saugos visus susirinkusius ir atbaidys piktąsias jėgas, siautėjančias trumpiausią vasaros naktį. Vėliau, saulei nusileidus, atkakliausieji leisis ieškoti stebuklingojo paparčio žiedo. Manoma, kad žmogus, radęs paparčio žiedą, tampa aiškiaregis. Jis gali girdėti kitų žmonių mintis ir sužinoti paslaptis bei suprasti paukščių kalbą.

Įėjimas – 0,50 Eur. Jonams, Janinoms, Jonėms ir vaikams iki 7 m. šventė nemokama.