Fotografijos muziejus kviečia aplankyti net tris parodas!

Vėstant orams juk taip smagu pasislėpti jaukiose kultūra alsuojančių renginių salėse. Pačioje miesto širdyje įsikūręs Fotografijos muziejus laukia jūsų su trimis parodomis.

Rugsėjo 23 d., ketvirtadienį, 16.30 val. Fotografijos muziejuje (Vilniaus g. 140, Šiauliai) vyks fotografo Armando Stokės fotografijų ciklo „Išvietės aura“ pristatymas.

Armandas Stokė (g. 1993 m.) – jaunosios kartos fotografas, kilęs iš Pasvalio rajono. Ankstyvojoje paauglystėje jis išvyko gyventi į Ispaniją. Ten, baigęs vidurinę mokyklą, pasinėrė į fotografijos studijas privačioje Valensijos fotografijos mokykloje (Espai d`art fotogràfic).

Stokės sukurtame fotografijų cikle „Išvietės aura“ atskleidžiamas kaimo žmogaus antropologinis portretas netikėtoje aplinkoje – nuosavoje išvietėje. Išvietė tampa ne tik fonu, iškalbingai pratęsiančiu žmogaus socialinį portretą, bet ir svarbiu fotografijos objektu. Stokė suintriguotas ir papiktintas fakto, kad Lietuvoje greitu metu bus uždrausti mediniai lauko tualetai, kurie iš menininko vaikystės prisiminimų iškyla kaip įprasta ir neatsiejama kaimo žmogaus kasdienybės dalis. Jis imasi fiksuoti šį nykstantį reiškinį, dažnam šiuolaikiniam žmogui jau tapusį egzotika. Fotografas pasirenka konceptualų žiūros tašką ir įgalina fotografijose meninę raišką, nustumdamas etnografiškumą į antrą planą. Stokė sukuria įtaigius, išraiškingus, kartais nejaukius, bet labai žemiškus provincijos žmonių portretus. Nespalvotose fotografijose išnyra giliomis raukšlėmis išvagoti žmonių veidai, jų mimikos, pozos, žvilgsnį sustingdo pasirodantys mąslūs portretai, kurie, rodos, nedera su fotografuojama aplinka. Išviečių interjeras ir detalės, kurių grafiškumą išryškina, o nešvarumą slopina tamsi nespalvotų fotografijų stilistika, ankšta jų erdvė ir joje įsikomponavę herojai suteikia fantasmagorijos ir siurrealizmo pojūtį. Išvietė tampa savotiška fotografijos studija, kurioje pozuojama prieš kamerą. Nors pozavimas nėra natūralus veiksmas, tačiau Stokės sukurti portretai mums kalba apie gamtišką natūralumą, žmogaus archajiškumą. Tam, kad vyresnio amžiaus kaimo gyventojas, kuriam fotografija nėra kasdienis veiksmas, sutiktų nusifotografuoti išvietės fone, fotografas turėjo gebėti užmegzti bent tą akimirką artimą kontaktą. Ne veltui iš pirmo žvilgsnio šmaikščiame, ironiškame fotografijų cikle atrandame intymių kaimo žmonių portretų.

Sukurtas fotografijų ciklas „Išvietės aura“ jaunajam menininkui yra ne tik į kasdienybės istorijos puslapius pasitraukiančio reiškinio fiksavimas, kraštiečių įamžinimas, bet kartu ir prisilietimas prie savo šaknų. Armandui Stokei fotografija, jo žodžiais kalbant, yra konfliktas. Šio vidinio konflikto metu gimė jaunojo kūrėjo fotografijų projektas „Išvietės aura“.

Virtualią darbų ekspoziciją Fotografijos muziejaus konferencijų ir edukacijų salėje galėsite išvysti 2021 m. rugsėjo mėn. 23 – 30 dienomis.

Renginys yra projekto „Jaunojo kūrėjo eteris“ dalis, kurį iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

Renginio vieta: Fotografijos muziejus, Vilniaus g. 140, Šiauliai

Plačiau apie renginį: https://i.fotomuziejus.lt/53AKJ

Rolando Andrijausko fotografijų paroda „Susitiksim Antologijoj“

„Emocinė ir intelektualinė draugystė“, – tokiu sakiniu galima apibūdinti santykius, kurie XX amžiaus paskutiniame dešimtmetyje susiklostė tarp žymiojo lietuvių poeto, Amerikos avangardinio filmininko Jono Meko ir iš neseniai išsilaisvinusios Lietuvos į Niujorką atvykusių fotografo Arūno Kulikausko, tapytojo Eugenijaus Varkulevičiaus-Varkalio, muzikanto Daliaus Naujokaičio, kino režisieriaus Vytauto V. Landsbergio, tapytojo Audriaus Naujokaičio, filmininko Juliaus Ziz (Žižliausko), fotografo Rolando Andrijausko ir kelių kitų Amerikos ir pasaulio kultūros ištroškusių jaunų lietuvių menininkų.

Parodoje „Susitiksim Antologijoj“ eksponuojamos ir dabar Niujorke gyvenančio Rolando Andrijausko nuotraukos, kuriose užfiksuoti minėtų žmonių bendravimo momentai. Antologijos filmų archyvas – Niujorke, Manhatano rajone, Jono Meko kartu su keliais bendraminčiais XX amžiaus aštuntojo dešimtmečio pradžioje įsteigta nevyriausybinė organizacija, kurios patalpose iki šiol kaupiamas ir rodomas avangardinis, nekomercinis pasaulio kinas. R. Andrijausko fotografijos atskleidžia, kad J. Mekas ir apie jį susispietęs draugų būrys mažiausiai rūpinosi buitimi ir pinigais ir daugiausia – kūryba, menu ir laisve. Neabejotina, kad ir šiandien tiek R. Andrijauskas, tiek kiti tuo laiku buvę Antologijos filmų archyve gali prisiminti nevaržomas muzikines improvizacijas, kitus kūrybinius proveržius, bylojančius ypatingą visos tos kompanijos kilnumą ir bendrystę.

R. Andrijauskas mekiškame Antologijos filmų archyve buvo išskirtinis tuo, kad, prieš atvykdamas į Niujorką, buvo studijavęs filosofiją Rusijoje, Maskvos M. V. Lomonosovo universitete. Primum vivere, deinde philosophari! Pirmiau gyvenk, paskui filosofuok! Iš senovės Romos laikų mus pasiekusi moralinė maksima ir sentencija gana tiksliai apibūdina jauno fotografo R. Andrijausko nuostatą, atvykus į Ameriką. J. Meko ir jo aplinkos menininkų, kultūros žmonių sukurtai aplinkai nebuvo būdingas joks teorinis šaltis – viskas buvo čia pat išbandoma gyvenimu. Filosofiniam mąstymui paprastai yra būdingas siekis kurti pasaulio reikšmių aiškinimo koncepcijas. R. Andrijauskas kartu su bičiuliais tokiai nuostatai priešino gyvą, spontanišką ir nevaržomą, savaiminį buvimą.

Kada nors bent trumpam Niujorke buvusių tautosaka yra virtęs posakis, kad susitikimas su J. Meku ir jo aplinka iš karto keisdavo viską – susisvarbinimas virsdavo nereikšmingumo švente, kartotė – unikalumu, rimtumas – juoku. Antologijos filmų archyvas ir ten anuomet gyvenę ir kūrę žmonės įtraukdavo į savo būrį kaip atviros pasauliui ir atradimams asmenybės. Būtent ten daugelis minėtų jaunų žmonių susiformavo kaip kūrėjai, atradę individualią stilistiką, – J. Mekas, nors, atrodytų, galėjo būti savotiškas vadovas, šios pozicijos sąmoningai atsisakydavo. Antologijos filmų archyve susitikę draugai buvo sukūrę nehierarchinę atmosferą.

Simboliška yra tai, kad R. Andrijausko fotografijų paroda eksponuojama Šiauliuose – mieste, kur menininkas gimė ir praleido vaikystę. Parodoje matomi nuotraukų lakštai yra tarsi kūrėjo sugrįžimas namo, primenant, kad fotografija, net ir turinti didžiulę dokumentinę vertę, visų pirma, randasi kaip žaidimas, lyg būnant mažu vaiku ir paimant į rankas fotoaparatą ir pradedant bandyti fotografijos meno galimybes. R. Andrijausko parodą „Susitiksim Antologijoj“ galima suprasti ir kaip kvietimą žiūrovams siaurai neriboti savojo kūrybinio smalsumo, nebijoti gyvenimo ir drąsiai megzti draugystę su greta esančiais – taip Antologijos filmų archyvas šiandien gali turėti tąsą ir Lietuvoje, ir daugelyje kitų pasaulio šalių.

Dr. Ramūnas Čičelis

Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Šiaulių miesto savivaldybė

Paroda veiks nuo 2021 m. rugsėjo 11 d. iki 2021 m. spalio 10 d.

Parodos vieta: Fotografijos muziejus, Vilniaus g. 140, Šiauliai

Plačiau apie parodą: https://i.fotomuziejus.lt/RHIri

Paroda „Grafo Tiškevičiaus fotografijos studija. Epochų inscenizacijos“

Parodoje analizuojami grafo B. H. Tiškevičiaus fotografijos ypatumai, meniniai ieškojimai ir pasiekimai, fotografinės kūrybos istoriniai ir šiuolaikiniai kontekstai. Čia pristatoma Fotografijos muziejuje saugoma B. H. Tiškevičiaus kūrinių kolekcija, kitur Lietuvoje ir užsienyje pasklidę autoriaus kūriniai.
Parodos turinys adaptuotas ir pristatomas regėjimo ir klausos negalią turintiems žmonėms.

Išskirtinu inovatyviu formatu, atskira virtualios realybės (VR) aplinkoje sukurta virtualia paroda „Gyvųjų paveikslų fotografija. Po šimtmečio“ pateikiamos B. H. Tiškevičiaus ir šiuolaikinių Lietuvos menininkų kūrybos paralelės. Virtualios realybės parodoje eksponuojami Vito Luckaus, Audriaus Puipos ir Gintauto Trimako, Sauliaus Paukščio, Svajonės ir Pauliaus Stanikų, Nomedos Urbonienės ir Elenos Valiukaitės kūriniai.

Paroda veiks iki 2021 m. spalio 3 d.

Parodos vieta: Fotografijos muziejus, Vilniaus g. 140, Šiauliai

Plačiau apie parodą: https://i.fotomuziejus.lt/psYQn