Gydytojai klounai „Raudonos Nosys“ negailėjo šypsenų klinikos pacientams

Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos pacientus, besigydančius ne tik dėl kūno,
bet ir dėl psichikos negalių, aplankė gydytojai klounai „Raudonos nosys“. Klinikos administracijoje pradėję vizitą keturi klounais persirengę aktoriai klegėjo gydymo įstaigos laiptais, koridoriais ir lankė palatose gydomus vaikus bei jais besirūpinančius tėvelius ir medikus. Gydymo įstaigos svečiai dovanojo džiugias akimirkas, pasitelkdami muzikos instrumentus, triukus bei savo gebėjimus linksminti kitus, net ir gulinčius ligos patale.

Svarbiausia vaikas, ne jo liga
Moters ir vaiko klinikoje besilankantys klounai, prisistatę Bronsonu, Klara, Liusinda ir Kazimieru, visoje Lietuvoje gydytojus-klounus vienijančios organizacijos „Raudonos nosys“ atstovai. Jų misija – lankyti sergančius vaikus ligoninėje ir dovanoti jiems šypsenas. Apdovanoti mažieji ligoniukai buvo su kaupu: tarškindami būgnų lazdelėmis, virkindami ukutėlėmis, kriuksėdami guminiu šernu ir skleisdami kitokius linksmus garsus, triukšmingi klounai linksmino Vaikų intensyviosios terapijos, Vaikų chirurgijos, ortopedijos-traumatologijos, Vaikų ligų, Vaikų ir paauglių psichiatrijos skyriaus pacientus, mainais tikėdamiesi… šypsenos.

Nors dažniau šypsojosi mamos ir medikės. Kluonų ir žurnalistų kalbinti vaikai taip pat džiaugėsi  netikėtais svečiais ir sakė, kad šypsotis trukdo baimė dėl artėjančios operacijos, prasta savijauta ar
varginanti liga.

Klounai pasakojo, jog, įžengus į palatą, svarbiausia jiems pamatyti vaiką, ne jo ligą. Klounas Kazimieras pastebėjo, jog kiekvienam vaikui džiaugsmas ir juokas – labai svarbu. „Juokas suteikia gerų emocijų, o emocijos padeda sveikti“, – įsitikinęs organizacijos „Raudonos nosys“ atstovas. Gydytojai klounai lanko ne tik vaikus. Neseniai jie ėmėsi dar vienos programos, kurią įgyvendindami lanko senelius, pabėgėlius, reabilitacijos centrų gyventojus.
Septynerius metus gyvuojančios organizacijos nariai klounados meno mokosi ne tik žiūrėdami vienas į kitą ar repetuodami įvairias mimikas. Mokytis vyksta ir į Vieną (Australija), kur šio darbo paslapčių semiasi iš patyrusių klounados mokytojų.

Juokas geriau nei vaistai
Klounai raudonomis nosimis ėjo iš palatos į palatą, kartais užverdami duris žurnalistams po nosimis, nes norėjo vieni pabūti su ligoniukais. Visažinis Kazimieras ir dailioji Klara bei išsiblaškėlis Bronsonas su saldumynų mėgėja Liusinda, neslėpė, jog prajuokinti ligos varginamus vaikus nėra lengva – jei vienas nusišypso, tai klounams jau džiaugsmas. Tad visaip jie stengėsi prajuokinti vaikus: šoko ir dainavo, žongliravo ir grojo.

Pasirodymai labiau domino mažesnius vaikus. Vyresnieji toliau maigė telefonų klaviatūrą, tik akies krašteliu sekdami palatoje šėliojančius atvykėlius. Tačiau nusivylusių linksma klounų viešnage nebuvo. Iš Mažeikių greitosios medicinos pagalbos automobiliu į gydymo įstaigą atvykusi Augustė bei ją atlydėjusi mama Aneta šypsojosi viso
pasirodymo metu.

„Pasirodymas labai nustebino, labai gerai, kad atvyko klounai, vaikai šypsosi, atsigauna“, – kalbėjo
moteris, ragindama ir dukrytę pasakyti savo nuomonę. Augustei buvo išoperuotas apendicitas, tad
neslėpė, jog stebėdama klounų pasirodymą pasijuto geriau, nors reagavo santūriai. „Labiau patiko
nei nepatiko“, – įvertino klounų pastangas.
Klounų viešnage ligoninėje džiaugėsi Moters ir vaiko klinikos vadovo pavaduotoja dr. Margarita
Valūnienė. Pasak gydytojos, vaikams visada smagu, kai į palatą ateina ne medikai, bet kitų profesijų
atstovai, neformalūs žmonės. „Užsimezga kitoks pokalbis, žiebiasi viltis greičiau išeiti iš ligoninės ir greičiau pasveikti. Klounų pozityvumas, žaismingumas, juokas bent trumpam atitraukia nuo ligos, liūdesio“, – sako gydytoja.

Moters ir vaiko klinikos pacientus klounai „Raudonos nosys“ lanko nuo pat organizacijos įsikūrimo
pradžios. Atsisveikindami artistai žadėjo dar ne kartą atvykti į svečius ir nors trumpam vaikus
atitraukti nuo vaistų, diagnozių, nuo baimių ir nerimo.