Hepatito C inovatyvus gydymas – dvigubas džiaugsmas ligoniams

Hepatas C yra liga, kurią ateityje galėtume ir pamiršti. Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja infektologė Gertrūda Arštikaitienė sako, kad už tai dėkoti tenka mokslininkams, sukūrusiems inovatyvius vaistus, kurių dėka visame pasaulyje liga įveikiama beveik 100 proc. Efektyvus gydymas teikia dvigubą džiaugsmą ligoniams, nes vaistais ne tik įveikiamas virusas, bet ir nėra jokių nepageidaujamų reakcijų nuo vaistų, tad gali būti gydomi ir paaugliai.

Vaistai vis tobulėjo

Nors vakcina nuo hepatito C dar neišrasta ir apsisaugoti nuo hepatito C užkrato tenka patiems, kepenų liga nebėra tokia baisi, kaip buvo prieš 30 metų, kai žymus infektologas Harvey Alter identifikavo hepatitą C, o medikai pavadino jį tykiuoju žudiku. Beveik jokių požymių nesukeliantis virusas gali slypėti žmogaus organizme ir lėtai progresuoti, kol išsivystys kepenų cirozė ar net vėžys. Nuo 60 iki 80 proc. viruso nešiotojų nejaučia jokių ligos požymių, tad ir liga vadinama asimptomine.

2015 metais buvo sukurtas pirmas vaistas, veikiantis hepatito C virusą. Respublikinės Šiaulių ligoninės Konsultacijų poliklinikos gydytojai infektologei Gertrūdai Arštikaitienei per tuos ketverius metus teko gydyti nemažą būrį pacientų, tačiau tik 40-60 proc. jų pavykdavo pasveikti. Tik tokį gydymo efektyvumą garantavo ir vaistų gamintojai.

Bet ir gydyti buvo galima ne visus. Vaistai buvo skirti tik užsikrėtusiems pirmo genotipo hepatitu C. Pasaulyje yra nustatyti šeši šio viruso genotipai. Lietuvoje paplitę trys, kiti trys dažniausiai aptinkami Afrikoje.

2018 metų gruodyje ligoniai pradėti gydyti inovatyviais vaistais, tad nuo klastingos tyliai žudančios ligos galima gydyti užsikrėtusius visais viruso genotipais. Pasveiksta per 99 proc. gydomų pacientų.

„Anksčiau taikytą gydymą keturiomis tabletėmis ir trukusį ne vienus metus pakeitė gydymas trim ar net viena tablete, kurias reikia išgerti vienu kartu. Šis gydymas yra daug lengvesnis, pacientams neprogresuoja kepenų pažeidimai, yra daug mažiau nepageidaujamų reakcijų, todėl gydymą, trunkantį du-tris mėnesius, galima skirti net paaugliams“, – sako gydytoja.

Tobulėjo ir diagnostika

Infektologas arba gastroenterologas, gydantis pacientą, kuriam diagnozavo hepatitą C, skiria ne vieną tyrimą, kuriuo nustatomi antikūniai, viruso kiekis bei jo genotipas.

Pasak gydytojos G. Arštikaitienės, pagal tyrimų rezultatus, parodančius kepenų pažeidimo laipsnį ir uždegimo proceso aktyvumą, gali būti skiriamas dviejų-trijų mėnesių gydymas inovatyviais vaistais, kainuojantis dešimtis tūkstančių eurų.

Ne visiems, infekuotiems hepatito C virusu, brangus gydymas gali būti skiriamas. Iš užsikrėtusiųjų šiuo virusu 15 proc. pasveiksta savaime. 25-40 proc. viruso nešiotojų liga asimptomiška, o uždegimo proceso (ALT/AST) aktyvumas būna normalus. 20 proc. gali progresuoti kepenų cirozė. Kai kepenyse diagnozuojamos fibrozės – tada galima pradėti gydymą inovatyviais vaistais, o, esant mažesniam pakenkimui, gydymo dar tenka palaukti.

Cirozės pažeistose kepenyse gali išsivystyti ir onkologinė liga. Kasmet 1-4 proc. pacientų diagnozuojamas kepenų vėžys. Tyrimais nustatyta, jog apie 50-80 proc. infekuotųjų suserga lėtine hepatito C forma, iš jų 4-20 proc. per 20 metų išsivysto kepenų cirozė, kuri 2-25 proc. komplikuojasi pirminiu kepenų naviku – hepatoceliuline karcinoma.

Šeimos gydytojų budrumas

Žmonės, infekuoti hepatito C virusu, dažniausiai neturi jokių išskirtinių nusiskundimų, todėl liga dažniausiai diagnozuojama, atsitiktinai atlikus laboratorinius tyrimus dėl kitos priežasties. Gydytoja G. Arštikaitienė dažno paciento, atėjusio į kabinetą dėl kitos priežasties, paklausia, ar iki 1993 metų neteko kreiptis į medikus dėl avarijų, ar nebuvo operacijų, kraujo perpylimų. Ir klausia ne šiaip sau – tik tais metais Lietuvoje pradėtas tirti donorų kraujas dėl hepatito C. Iki tol dažnas žmogus, kuriam buvo perpiltas kraujas, galėjo būti užkrėstas, nes kraujo perpylimas buvo labai dažna procedūra, skiriama neišnešiotiems naujagimiams, po sunkių traumų, operacijų.

„Ne vienas prisiminė, jog dar armijoje buvo operuotas trūkęs skrandis, ir , atlikus tyrimą, diagnozuotas hepatitas C“, – pasakoja gydytoja ne vieną atvejį, kai atsitiktinai diagnozuota klastinga liga. Šiuo metu labiau turėtų būti budrūs tie, kurie nors kartą narkotines medžiagas švirkštėsi panaudotu švirkštu, kurie tatuiruotes ar permanentinį makiažą atliko ne profesionaliame salone.

Šeimos gydytojai įtarti hepatitą C gali, kai pacientas skundžiasi nepaaiškinamu nuovargiu, silpnumu, apetito stoka, padidintu naktiniu prakaitavimu, diskomfortu pilvo srityje, maudimu po dešiniuoju šonkaulių lanku. Kartais gali varginti pykinimas, vėmimas, net į gripą panašūs simptomai, svorio kritimas, splenomegalija ar gelta.

Tik bendromis pastangomis galima būtų pasiekti Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) iškelto iššūkio iki 2030 metų išbraukti virusinį hepatitą C (VHC) iš svarbių sveikatos problemų sąrašo. Pirminis medikų tikslas – išnaikinti HCV. Antrinis tikslas – stabdyti ligos progresavimą, mažinti riziką susirgti HCK bei mažinti kepenų transplantacijų poreikį.

Anot infektologės G. Arštikaitienės, šie tikslai tampa realūs, kai gydytojas gali pacientui skirti efektyvų ir jokių nemalonių reakcijų neturintį vaistą. Yra visos priemonės, reikalingos sėkmingai išgydyti hepatitu C sergančius pacientus ir užtikrinti visavertį jų gyvenimą. Infektologams svarbu, kad žmonės aktyviai tikrintųsi savo sveikatą, kad šeimos gydytojai neprarastų budrumo, kai žmogus išsako savo negalavimus, ir būtų daugiau išaiškinama hepatito C atvejų.

Nuotr. Respublikinės Šiaulių ligoninės Konsultacijų poliklinikos gydytoja infektologė Gertrūda Arštikaitienė

Zita Katkienė