Ligoninėje gydyti du kūdikiai, susirgę kokliušu

Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų ligų skyriuje gydyti du kūdikiai (dviejų ir septynių mėnesių) dėl kokliušo – prieš daugelį metų skiepais išnaikinta pavojingos ligos, varginančios sergančiuosius ne tik kosulio priepuoliais, bet ir kvėpavimo sutrikimais, dehidratacija. Spaudos konferencijoje Moters ir vaiko klinikos Vaikų ligų profilio koordinatorė dr. Margarita Valūnienė, Vaikų ligų skyriaus vedėja, vaikų ligų gydytoja Indrė Stankevičienė ir Julija Aleksandrovičienė, vaikų ligų gydytoja, ragino saugoti vaikus nuo kontakto su kosinčiais, nes neskiepytų nuo pavojingų ligų daugėja.
Su šeimos gydytojų siuntimais
Klastinga liga kokliušas diagnozuojamas ne iš karto. Vaikų ligų skyriaus vedėja I. Stankevičienė sako, jog ir pirmo vaiko diagnozė, kurią nustatė siuntimą į ligoninę išrašiusi šeimos gydytoja, buvo ūminis bronchiolitas. Bet, gydant dviejų mėnesių kūdikį, kosulio priepuoliai sunkėjo ir buvo įtartas kokliušas, kuris vėliau patvirtintas tyrimais.
Antrąjį, septynių mėnesių kūdikį, į ligoninę šeimos gydytojas atsiuntė dėl užsitęsusio kosulio, bet ir jam diagnozuotas kokliušas. Abiems kūdikiams buvo sutrikęs kvėpavimas, todėl prireikė gydymo stacionare.
Pasak gydytojos, dviejų mėnesių kūdikio būklė buvo sunkesnė, nes kuo mažesnis kūdikis, tuo sunkiau jis serga. Ligos eiga buvo labai vangi: pradžioje kosulio priepuoliai labai sunkėjo, prireikdavo deguonies terapijos, būklė gerėjo labai lėtai. Pacientas namo išleistas kosintis, skirtas ambulatorinis gydymas. Gydytoja I. Stankevičienė teigia, kad jis gali pakosėti dar keletą savaičių, nes liga trunka ilgai.
Septynių mėnesių kūdikis į ligoninę atvežtas šiek tiek vėlesnės kokliušo stadijos, jau buvo prasidėję intensyvaus kokliušo priepuoliai. Tačiau vyresnio vaiko būklė gerėjo greičiau ir, ligoninėje praleidęs savaitę, išleistas namo ambulatoriniam gydymui.
Šimto dienų liga
„Lotyniškai kokliušas reiškia „sunkus kosulys“, ir vadinamas šimto dienų liga. Tad liga gali trukti ilgai ir tik palaipsniui būklė gerėja“, – sako gydytoja I. Stankevičienė.
Sunkiausiai kokliušu serga vaikai iki pusės metų. Liga prasideda nuo nedidelio karščiavimo, kosulio. Pasak vaikų ligų gydytojos Julijos Aleksandrovičienės, taikomas gydymas nuo kosulio mažai padeda, atsiranda vis sunkesni kosulio priepuoliai, vaikui tampa sunku įkvėpti, tarp kosulio epizodų gali būti apnėjos, vaikas pradeda sunkiau valgyti. Ši ligos stadija užtrunka, kosulys pirmąsias tris savaites tik sunkėja ir dar apie tris savaites gali išlikti toks pat. Kai liga pereina į sveikimo stadiją, kosulys po truputį lengvėja.
„Liga, prasidėjusi niekuo neišsiskiriančiais simptomais, gydoma simptominiais vaistais. Antibiotikas skiriamas tik įtarus kokliušą . Šiai ligai būdingas specifinis kosulys: triukšmingas įkvėpimas, po kurio seka nuo kelių iki keliolikos kosulio bangų“, – sako gydytoja J. Aleksandrovičienė.
Jeigu būklė nesunki, o vaikas vyresnio amžiaus, gali būti gydomas ir ambulatoriškai, šeimos gydytojo priežiūroje. Hospitalizacijos prireikia, kai sutrinka valgymas, kvėpavimas. Tuomet reikalinga deguonies terapija, skysčių balanso atstatymas. Kūdikiai iki vienerių metų turi būti intensyvioje gydytojų priežiūroje, susirgusiojo būklė stebima nuolat.
Ši liga labai pavojinga mažiems vaikams, todėl, užsitęsus priepuoliniam kosuliui, svarbu kreiptis į gydytojus, nes dėl deguonies trūkumo pažeidžiamos smegenys.
Dažniausios šios ligos komplikacijos yra pneumonija, tačiau gali atsirasti apnėjos požymių, kai sutrinka kvėpavimas, gali prasidėti traukuliai. Šios komplikacijos pavojingiausios vaikams iki metukų.
Geriausia profilaktika – skiepai
Oro lašeliniu būdu užkrečiamomis ligomis sergantis žmogus pirmiausia užkrės pačius mažiausius, jautriausius vaikus. Kol jie yra neskiepyti ir neturi susiformavusio imuniteto, yra patys imliausi šiai ligai.
„Norėtume atkreipti visų dėmesį į tai, kad labai svarbu vengti kontakto su mažais kūdikiais, naujagimiais, nelankyti jų, nesivesti į viešas vietas, kur yra sergančių žmonių. Šiuo metu yra sergančiųjų ne tik kokliušu, bet ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis, tad kyla labai rimtas pavojus susirgti“, – ragina Vaikų ligų skyriaus vedėja.
Įtarus kokliušą nedideliam vaikui, reikia nebeleisti jo į darželį, į žmonių susibūrimo vietas, kad neplatintų pavojingo sukėlėjo. Taip pat svarbi rankų higiena, kosulio etiketas.
Vaikų ligų gydytoja Julija Aleksandrovičienė teigia, kad geriausia profilaktikos priemonė – skiepai. Į Nacionalinį skiepų kalendorių įtraukta vakcina nuo kokliušo. Ji yra sudėtyje penkiavalantės vakcinos, kuria skiepijama nuo kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito ir Haemophilus influenzae B.
Pirmą kartą skiepijamas dviejų, vėliau – keturių ir šešių mėnesių kūdikis, paskui aštuoniolikos mėnesių vaikas. Vėliau skiepijami vaikai prieš mokyklą – 6-7 metų. Pakartotinė revakcinacija atliekama 16-17 metų paaugliams. Vėliau galima revakcinacija, galvojant apie nėštumą arba galimą kontaktą su kūdikiais arba su sunkiai sergančiais asmenimis, vyresnio amžiaus žmonėmis, kurie gali sirgti šia liga ir gali ją pernešti kitiems. Todėl būsimi tėveliai ir seneliai taip pat gali atnaujinti savo vakciną, kreipdamiesi į šeimos gydytojus. Vyresniems žmonėms ši liga gali pasireikšti lengva forma.
Deja, vaikų skiepijimas mažėja, todėl vaikų sergamumas auga. PSO teigimu, kad sustabdytume ligą, reikalinga 95 proc. populiacijos vakcinacija. Praėjusių metų duomenimis Lietuvoje buvo paskiepyta tik 93 proc. vaikų. Užkrečiamų ligų ir AIDS centro duomenimis, pernai Lietuvoje kokliušu sirgo 26 asmenys, 10 iš jų – mažesni nei devynerių metų vaikai buvo hospitalizuoti.
Kai vaikai neskiepijami, yra tikimybė, kad grįš ir tos ligos, kurios jau buvo užmirštos. Pasak Moters ir vaiko klinikos Vaikų ligų profilio koordinatorės dr. Margaritos Valūnienės, kai daugėja neskiepytų vaikų, didėja ir medikų baimė, kad tos ligos, kurių jau daugelį metų nematėme, atsiras. Skiepijimas turi ir bendravisuomeninę prasmę, nes visai valstybei labai svarbu, kad pakankamas žmonių skaičius būtų paskiepytas. Kartais individualus sprendimas nesiskiepyti gali pakenkti bendrajai populiacijai. Skiepai ypač svarbu, kad būtų apsaugotos nedidelės rizikos grupės, kurios negali būti skiepijamos dėl tam tikrų ligų.
Tiek persirgus kokliušu, tiek po vakcinacijos, imunitetas įgyjamas dešimčiai metų, po kurių reikėtų atnaujinti vakcinaciją.