Ligoninėje padaugėjo traumas patyrusių pacientų
Kol meteorologai prognozuoja šalčius ir sniegą, tol medikai pranašauja: šalčio ir slidumo traumos ištiks dar ne vieną. Ypač traumų daugėja gatves ir šaligatvius padengus plikledžiui, kurį klastingai apklojo sniegas. Tai nutiko praėjusį penktadienį, kai plikledį dar padengė purus sniegas. Tris savaitgalio dienas į Respublikinės Šiaulių ligoninės Ortopedijos-traumatologijos centro traumatologų kabinetą ir stacionarą plūsta traumas patyrę žmonės. Per tris savaitgalio dienas vien į stacionarą paguldyta per 30 traumas patyrusių žmonių. Ortopedijos-traumatologijos centro vedėjo pareigas laikinai einantis ortopedas-traumatologas Martynas Stančikas sako, kad Skubios pagalbos traumatologijos kabinete teko dirbti sustiprintu režimu – du ortopedai traumatologai atskubėjo į pagalbą čia dirbančiai gydytojai.
Traumos standartinės
Gydytojas ortopedas traumatologas Martynas Stančikas
vardino savaitgalį įvykusias traumas: tai čiurnos kaulų lūžiai, riešo kaulų lūžiai, peties traumos, šlaunikaulio lūžiai. Pasak centro vadovo, slidumo traumos standartinės, o dauguma pastarosiomis dienomis į skyrių patekusių pacientų – paslydę ant ledo ar slidaus šaligatvio, ar net savo namų kieme.
Pasak laikinojo skyriaus vadovo M. Stančiko, paslydus labai svarbu tai, kaip žmogus griuvo. Dažniausiai krentama ištiesus ranką. Todėl dažniausios traumos – riešo raiščio sužalojimas, riešo raiščio patempimas, riešo kaulų lūžiai, neretai įvyksta žastikaulio viršutinės dalies lūžiai, išnyra žastikauliai. Griūvant nukenčia ir kojos, kurių traumos taip pat dažniausiai susijusios su paslydimais. Pirmiausia nukenčia čiurnos – labai dažni čiurnos raiščių patempimai, kulkšnies lūžiai, kuriuos neretai tenka operuoti. Taip pat dažnos kelio sąnario traumos: sumušimai, raiščių patempimai. Paslydus vyresnio amžiaus žmonėms dažnai įvyksta šlaunikaulio viršutinės dalies lūžimai, dėl ko prireikia rimtos medikų pagalbos.
Pastarosiomis dienomis ligoninėje gydėsi penki galūnes nušalę ligoniai. Šiuo metu ligoninėje esantiems galūnes nušalusiems pacientams gresia nušalusių galūnių dalių amputacija. Pasak mediko, nušalimai – viena pavojingesnių traumų. Nušalimai išryškėja labai pamažu. Pirmą dieną oda atrodys vienaip, gali matytis tik balta, nejautri vieta. Po dienos nušalusioje vietoje gali atsirasti pūslių. Tada, kai nušalusi oda pamėlsta, nustatomas trečias nušalimo laipsnis. Kai nušalusi vieta tampa nejautri, gali tekti ir amputuoti nušalusią galūnės dalį.
Bet ir operacija ne visada išsprendžia problemas. Pasak mediko, kartais nutinka, kad po amputacijos pažeista vieta negyja. Tuomet tenka daryti pakartotinę operaciją. Ypač didelė problema, kad žmonės neskuba gydyti nušalimo ir į medikus kreipiasi tik tada, kai nušalusios vietos – dažniausiai rankos ar kojos, ima juoduoti. Kai tenka amputuoti nušalusias galūnes, gydymui reikia labai daug ir laiko, ir pinigų.
Medikai pastebi, jog dažniausiai nušąla neturintys pastogės žmonės. Tačiau kartais nelaimė gali ištikti kiekvieną mūsų. Medikai ragina praeivius nebūti abejingais, kai sniege šaltyje guli žmogus, nes abejingumas gali kainuoti kito žmogaus gyvybę.
Traumos sustabdė ilgam
Ortopedijos-traumatologijos centro stacionare laisvų vietų nėra, nors gydymas stacionare skiriamas sunkias traumas patyrusiems pacientams. Daugumai skirtas ambulatorinis gydymas. Kalbinti pacientai apgailestauja, kad trauma pakeitė ne tik tos dienos planus.
Pirmą kartą gyvenime į ligoninę patekusi šiaulietė Aušra Naudžiūnienė dabar jaučiasi rami, nes nusprendė, kad ši trauma jai – ne be reikalo. „Aš vis bėgu, skubu, lekiu. Gavau įspėjimą, kad reikia sustoti ir pailsėti“, – įsitikinusi Ortopedijos-traumatologijos centro pacientė, praėjusį penktadienį patyrusi ypač sunkų kojos kaulų lūžį.
Nusipirkusi maisto produktų, kuriuos turėjusi nunešti mamai, gaminančiai šeimai pietus, Aušra išėjo iš prekybos centro „Akropolis“ ir, paėjusi keletą metrų, paslydo ir griuvo. Bandė stotis, bet suprato, kad nepavyks. Pro šalį ėjusi moteris padėjo atsistoti, bet buvo akivaizdu, kad ji negali net žemės koja paliesti. Atsitraukusi batų užtrauktuką Aušra pamatė kyšančius blauzdos kaulus.
Moteris pagalbon išsikvietė vyrą, praeiviai paskambino greitajai medicinos pagalbai. Ir juokinga, ir graudu buvę, kai eidamas link jos ant to paties ledo griuvo ir vyras, ir du medikai, atvykę pagalbon, visu ūgiu išsitiesė ant ledo, kuris buvo labai pavojingas, nes dar padengtas sniego sluoksniu.
Užveržę turniketu koją, greitosios medicinos pagalbos medikai nuvežė nukentėjusiąją į ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyrių. Priėmime paaiškėjo, kad nulūžęs ir blauzdikaulis, ir šeivikaulis, tad jos pėda laikosi tik ant odos ir raumenų. Traumatologijos kabinete dirbę gydytojai suteikė reikiamą pagalbą ir tą pačią dieną buvo atlikta operacija, kaulai sutvirtinti.
Tą patį penktadienį sunkią traumą patyrė ir 79-erių metų Birutės gatvės gyventojas Edmundas Kančiauskis. Žmogus skubėjo pagalbon pas kaimyną, kurio name trūko vamzdis.
„Pasiėmiau į rankas kibirą ir nuskubėjau per kiemą. Bet kaimyno kiemas buvo padengtas apsnigtu ledu, slydau ir kritau ant sėdynės“, – pasakoja apie nelaime pasibaigusią iniciatyvą padėti bėdos ištiktam kaimynui. E. Kančiauskiui atvykus į ligoninę, teko operuoti lūžusį šlaunikaulį, kurio gydymas truks tris mėnesius.
Pakruojiškis Julius Varnas patyrė riešo traumą, nukritęs nuo kopėčių. Atsistojęs Julius net nepagalvojo, kad kas blogo nutiko, manė, kad tik susitrenkė ranką. Bet kitą dieną ranka sutino ir teko vykti į ligoninę, kur paaiškėjo, kad lūžo riešo kaulas. 69-erių metų Klovainių kaimo gyventojui ranka buvo sugipsuota, o vėliau ir operuota. Medikai žmogui paaiškino, kad tai – tipinis lūžis krentant, blogiau tik tai, kad delsė atvykti pagalbos pas medikus.
Zita Katkienė
Respublikinės Šiaulių ligoninės
viešųjų ryšių specialistė