Nemokamų paskaitų ciklas apie meną

Maloniai kviečiame jus į menotyrininko Virginijaus Kinčinaičio viešų paskaitų ciklo „Meno visuomenė IV“ paskaitas Šiaulių dailės galerijoje, Vilniaus g. 245

2018 m. spalio 10 d. 17 val.

Kraštovaizdis mene

Nuo seno kraštovaizdis formavo pirminę žmogiškąją tapatybę, neišnykstančius įspaudus sąmonėje ir kūne. Žmogaus kalba, gestai buvo kraštovaizdžio tęsinys. Tačiau kiek mums svarbus kraštovaizdis globaliame šiandienos pasaulyje, kaip jį šiandien suvokia ir mato menininkai? Pramoniniai priemiesčiai, Marso peizažai, sterilūs privačių sodybų žolynai pakeitė tradicinį kaimo kraštovaizdį ir klasikinę miesto urbanistiką. Greitkelių moteliai ir degalinės, pakelių logistikos centrai ir reklama tapo naujomis kosmopolitinio kraštovaizdžio ikonomis, todėl pasikeitė ir kraštovaizdžio ikonografija mene. Šiems pokyčiams ir renesansinio kraštovaizdžio nostalgijai skirta pirma šio ciklo paskaita.

2018 m. spalio 17 d. 17 val.

Meno kūniškumas

Menininkai ne tik tapo ar piešia. Pasitelkę savo kūną jie tyrinėja kūniškumo, lyties, socialinių vaidmenų ribas, gilinasi į aktualius biopolitikos klausimus. Juos domina įvairūs kultūriniai ir socialiniai tabu. Kūno mene apnuoginama fizinė žmogaus prigimtis, gyvuliškas pradas, tiriamos kūno ir technologinių jo pakaitalų sąveikos, biomedicinos ir virtualios realybės invazija į žmogaus gyvenimą. Kūno menas, tai mūsų medžiagiškumo konvulsija dirbtinumo akivaizdoje, tai naujų egzistavimo horizontų ieškanti spontaniška kūno ekspresija.

2018 m. spalio 31 d. 17 val.

Autsaiderių menas

Visada buvo ir bus autsaiderių, kurie netelpa į sunormintos visuomenės rėmus. Jie kuria savo pasaulius, išradinėja amžinus variklius, projektuoja kosminius rūmus, gyvena uždarose savo vaizduotės visatose. Tai atstumtųjų, nepripažintų, psichikos ligonių, neprofesionalų, keistuolių žemė, kurioje kartais gimsta neįtikėtinai originalus menas. Tačiau jis neatitinka oficialaus, komercinio meno pasaulio kriterijų, todėl dažnai nyksta palėpėse, garažuose ar rūsiuose. Tačiau būna stebuklų, toks menas kartais iškeliauja į parodų sales ir savo beprotiška energija tiesiog apakina visko mačiusią meno visuomenę.

2018 m. lapkričio 7 d.17 val.

Menas kaip mokslinė vizija

Kiek mene yra mokslinės vaizduotės, kaip atskirti meną ir mokslą, ar tai įmanoma? Renesanso tapytojas ar skulptorius vienu metu buvo matematikas, rafinuotas medžiagų technologas ir meninių kompozicijų meistras. Impresionistai, konstruktyvistai ar konceptualistai taip pat savo kūrybą grindė įvairiomis mokslinėmis teorijomis. Šiuolaikinis menas nebeįsivaizduojamas be astrofizikos ar neurologijos laboratorijų aplinkos. Kaip tai veikia meno kūrinius, menininkų tapatumą, ar jie netampa trumpalaikių mokslinių madų įkaitais, koks pagrindinis mokslinio tyrimo ir meninės raiškos skirtumas?

Remia Lietuvos kultūros taryba
Partneris Šiaulių dailės galerija

Apie pranešėją

Virginijus Kinčinaitis (g.1965) Menotyrininkas, kritikas, pedagogas. 1999 m. Vilniaus dailės akademijos Menotyros katedroje įgijo meno istorijos ir teorijos specialybę. Nuolat aktyviai dalyvauja visuomeninėje, ekspertinėje ir taikomojoje menotyrinėje veikloje, yra inicijavęs ir įgyvendinęs daugiau nei šešias dešimtis tarptautinių, respublikinių ir Šiaulių miesto kūrybinių-meninių projektų, dalyvavęs daugiau nei dvidešimtyje tarptautinių ir respublikinių meninių projektų, parodų ir meninių akcijų. Paskelbė kelis šimtus teorinių, kultūrologinių ir kritinių straipsnių, išleido tris monografijas: „Interpretacijos: postmodernizmas, vizualinė kultūra, dailė”. Šiauliai: Saulės delta 2001; „Vizualinės kultūros kon/tekstai”. Šiauliai: Saulės delta, 2007; „Fotoregos pratimai”. Vilnius: Lietuvos fotomenininkų sąjungos leidykla, 2014. Sudarė keletą leidinių. Šiuo metu dirba Šiaulių dailės galerijos direktoriaus pavaduotoju (nuo 1992 m.) ir dėsto Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultete (nuo 2010 m.). Nuo 2017 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kolegijos ir Lietuvos kultūros tarybos narys. 2016 m. suteikta Vyriausybės kultūros ir meno premija.