Skiepyti vaikus ragina Šiaulių medikai

Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikoje gimsta apie 2000 vaikų. Visi jie turėtų būti paskiepyti nuo tuberkuliozės ir hepatito B. Tačiau laiku paskiepyti pavyksta ne visus naujagimius.

Skiepijami nemokamai

Laikantis vaikų profilaktinių skiepų kalendoriuje nustatytų terminų vaikai Lietuvos gydymo įstaigose, sudariusiose sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, yra skiepijami nemokamai.  Anot gydytojos dr. M. Valūnienės, pirmieji skiepai skiriami pirmomis paromis po gimimo. Pagrindiniai naujagimių skiepai – nuo tuberkuliozės ir hepatito B.

Pirmaisiais gyvenimo metais vaikai dar skiepijami nuo kokliušo, difterijos, stabligės – paskiepijami  antrą, ketvirtą ir šeštą gyvenimo mėnesį. Vėliau skiepijami nuo poliomielito, B tipo Haemophilus influenza infekcijos. Nuo pusantrų metų – nuo tymų, epideminio parotito, raudonukės. Be to vaikai iki 2 metukų ir priklausantys rizikos grupėms nuo 2014 metų pradėti skiepyti  nuo pneumokokinės infekcijos – nuo pneumonijos, sinusitų, meningitų.

Profilaktinių skiepijimų kalendoriuje, sudarytame 2015-2018 metams, yra ir naujovių. Dr. M. Valūnienė sako, jog šiemet planuojama pradėti skiepyti 11 metų mergaites žmogaus papilomos viruso vakcina.

Skiepas – sudėtingas ir reikalingas

Naujagimių vakcinavimas nuo tuberkuliozės apsaugo vaikus nuo sunkios tuberkuliozės formos ir mirtinų jos formų – maliarinės tuberkuliozės ir tuberkuliozinio meningito. Šia vakcina skiepijami naujagimiai antrą ar trečią gyvenimo parą, dažniausiai – išleidžiant iš ligoninės.

Vakcina nuo tuberkuliozės yra saugi ir baimintis kontraindikacijų tikrai neverta. Pasak gydytojos V. Gedvilienės, vakcinos kontraindikacijų apčiuopti netenka. Komplikacijų gali įvykti tik silpno imuniteto naujagimiams.

Neskiepijami naujagimiai tik dėl jų pačių arba mamos sveikatos būklės. Išskirtiniai atvejai, kai gimdo ŽIV infekuotos moterys. Praėjusiais metais vienas toks atvejis buvo, tad naujagimis liko neskiepytas. Sulaukus penkių mėnesių, kai buvo įsitikinta, kad vaikas neinfekuotas, jis ir buvo paskiepytas.

Pasak V. Gedvilienės, atsisakančiųjų skiepyti naujagimius nėra daug. Pavyzdžiui, 2013 metais Moters ir vaiko klinikoje tuberkuliozės skiepo atsisakė 15, 2014 metais – 11, o 2015 metais – 18 naujagimių tėvų. Sudėtinga technika atliekamas skiepas lieka visam gyvenimui, nes skiepo vietoje susiformuoja nedidelis randas.

Skiepyti nuo tuberkuliozės būtina vien dėl to, kad sergamumas šia klastinga liga Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje. Mus lenkia tik Rumunija.

Neskiepytų mažėja

Pirmasis skiepas, kuriuo skiepijami naujagimiai, yra hepatito B vakcina. Kūdikiai skiepijami per 12 valandų nuo gimimo. Belgiška hepatito B vakcina naujagimiai skiepijami nuo 1998 metų. Gydytoja neonatologė V. Gedvilienė sako, jog vėliau skiepijami šešių mėnesių kūdikiai. Reikia trijų dozių, kad imunitetas susiformuotų iki penkiolikos metų.

Neskiepijami tik neišnešioti, sergantys sunkia infekcine liga, karščiuojantys naujagimiai. Pasveikę jie skiepijami.

„Šalutinių vakcinos poveikių, kurių taip baiminasi tėvai, per visus darbo metus nesu mačiusi“, – sako Naujagimių ir naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus vedėja.

Anot V. Gedvilienės, mamos ir tėveliai yra labai sąmoningi – atsisakymo skiepyti naujagimius lygis yra labai nedidelis. 2013 metais atsisakiusiųjų buvo 22, o pernai tik 15 naujagimių buvo nepaskiepyta nuo hepatito B.

Kodėl atsisako skiepyti?

Medikai pastebi, jog dažniausiai vaikus skiepyti atsisako kitokio mąstymo, kito tikėjimo žmonės. Dažniausiai – save laikantys natūralistais, vegetarais, veganais. Atsisakiusioms skiepo mamoms tenka aiškinti, kodėl jų sprendimas klaidingas. Medikai pastebi, jog dauguma mamų po pokalbio su gydytojais keičia savo sprendimą ir skiepija vaikutį.

Kiti mano, jog skiepuose esančios nuodingos medžiagos kenkia vaikui. Dėl to baimintis neverta, nes naujausios vakcinos yra labai išgrynintos ir saugios. Sklindanti žinia, kad skiepai sukelia autizmą bei kitas sunkias ligas, tai taip pat paneigta.

Gydytoja V. Gedvilienė nesupranta manančiųjų, kad geriau vaikui susirgti ir įgyti imunitetą visam gyvenimui, nei skiepyti. Mat skiepai suformuoja imunitetą tik dešimčiai ar penkiolikai metų.

„Bet nežinau, ar kas nori rinktis ligą – tuberkuliozę, kuri tikrai sunkiai, ilgai gydoma toksiškais vaistais, – stebisi V. Gedvilienė tokiu tėvų pasirinkimu. – O hepatitas B gali taip pakenkti kepenims, jog gyvybę gelbsti tik transplantacija“.

Egoistiškai nusiteikę tėvai argumentuoja, jog kai aplink visi pasiskiepiję, mano vaikas bus saugus ir neskiepytas. Deja, ir šis argumentas gali subliukšti, kai vaikas norės keliauti ir gyvenime neskiepytam bus užtrenktos ne tik lopšelio – darželio durys.