Per šalčius ligoninėje daugėjo ir nušalusiųjų, ir patyrusių traumas

Respublikinės Šiaulių ligoninės Ortopedijos traumatologijos centro medikams atėjusi tikra žiema su spengiančiais šalčiais, sniego pusnimis ir ledu, užklojusiu ne tik upes ir ežerus, bet ir gatves bei kiemus, retai asocijuojasi su žiemiškais džiaugsmais. Pastaruosius užtemdo į gydymo įstaigą besikreipiančių traumas patyrusių žmonių antplūdis. Ortopedijos traumatologijos centro l.e.p. vadovas gydytojas ortopedas traumatologas Alfonsas Šapalas spaudos konferencijoje žurnalistams sakė, kad po praėjusį savaitgalį Lietuvą užklupusio šalčio daugelyje ligoninės skyrių  gydoma ir galūnes nušalusių pacientų. Paslydusių ir susižalojusių taip pat pastebimai daugėjo. 

Specifinės slidumo traumos
Antra dieną miestą sukausčius ledui, traumų nemažėja. Ortopedijos –traumatologijos centro vadovo pareigas laikinai einantis gydytojas Alfonsas Šapalas žurnalistams sakė, kad gydymo įstaigoje padaugėjo nušalimus patyrusių pacientų, o ketvirtadienį nuo ankstaus ryto plūstelėjo paslydę bei traumas patyrę žmonės.
Per dieną pagalbos kreipėsi kelios dešimtys traumas patyrusių žmonių. Penkiems  prireikė operacijos, tad buvo paguldyti š Ortopedijos – traumatologijos skyrių. Slidumo traumomis medikų vadinami sužalojimai  specifiniai. Pasak A. Šapalo, dažniausiai diagnozuojami riešo lūžimai, čiurnų traumos, raiščių plyšimai, kulkšnių lūžimai, kelio sąnario traumos. 
Ryte susižaloję žmonės medikams pasakojo, kad ėjo į darbą, bet pateko į ligoninę. Tarp jų buvo ir ligoninės bendrosios praktikos slaugytoja.  Susižalojo tądien ir jaunesni, ir pagyvenę žmonės. 

Galimos ir komplikacijos
Patyręs ortopedas-traumatologas iš patirties žino, kad slidumo traumos dažnai būna labai pavojingos. Po gydymo žmogus gali netekti darbingumo ilgam. Tačiau net ir panaši trauma kiekvienam žmogui gyja skirtingai, nes kiekvieno žmogaus gijimo procesas labai individualus ir trukmė priklauso nuo įvairių veiksnių. Vienas, paslydęs ir susižalojęs, gali pasveikti ir po mėnesio,  o kitam patirta trauma gali atsiliepti ir visus metus, net ir ilgiau.  
„Kaulo lūžimas lūžimui nelygus – dėl čiurnos traumos žmogus nedarbingas gali būti tris mėnesius ir ilgiau, o lūžus šlaunikauliui – ir visus metus“, – sako A. Šapalas. 
Kartais pacientai neišvengia ir komplikacijų, ypač kai nesilaiko gydytojo nurodymų ir per anksti pradeda minti lūžusią koją. Taip nutinka dėl to, kad gipsas ar langetė, kuriais tvirtinama lūžusi galūnė, blogina žmogaus gyvenimo kokybę: jam sunkiau judėti, rengtis, maudytis. Nekantrumas gali pasibaigti netaisyklingai suaugusiu kaulu ir pakartotine operacija. 
Išvengti traumų net ir einant apledėjusiu šaligatviu įmanoma. Anot mediko, yra net taisyklės, kaip elgtis paslydus, kad griūvantis žmogus kuo mažiau susižalotų. Tačiau pats pripažįsta, kad praktiškai tuos metodus pritaikyti labai sunku. 
„Jei griūvančiam kas padėtų pagalvę, gal ir būtų galima išvengti traumos“, – sako A. Šapalas ir pataria, jei įmanoma susivokti per tą kritimo sekundę, nesiremti rankomis, bet stengtis nusileisti ant šono, suglaudus rankas. Taip galima išvengti riešo lūžio – bene pagrindinės slidumo traumos.  
Realiai traumos išvengia tie, kurie, esant slidiems šaligatviams,  neina į lauką. Bet jei būtina eiti, gydytojas pataria avėti tinkamą avalynę neslidžiu padu, atidžiau žiūrėti, kur dedama koja. 

Nušalimai diagnozuojami vėliau
Nors po šaltojo savaitgalio dėl nušalimų į ligoninę kreipėsi vos keli žmonės, tačiau nušalusiųjų buvo ir daugiau. Tai paaiškėjo vėliau, nes nušalimai diagnozuojami ir dėl kitų sveikatos sutrikimų į gydymo įstaigą atvykusiems žmonėms.
Pasak ortopedo-traumatologo A. Šapalo, dažniausiai nušalimo pasekmės išryškėja daug vėliau, nei realiai žmogus nušąla. 
Jei nušalimai gilesni, išryškėja po kelių dienų, tad jei žmogus nelabai įvertina savo sveikatos būklę, nušalimą gali pastebėti tik po savaitės. Būna ir taip, kad kreipiasi tik tada, kai pradeda apmirti audiniai. 
Dažniausiai nušąla mažiausiai nuo šalčio apsaugotos kūno vietos – kojos, rankos, veidas. Kai nušalimas gilus; pradžioje būna paraudimas, paskui mėlynuoja, net juoduoja audiniai.  Medikas pastebi, kad tokios būklės sulaukia žmonės, kai per mažai rūpinasi savo sveikata. Būna, kad į medikus  kreipiasi net ne dėl nušalimo, o dėl kitų sveikatos sutrikimų. Anot A. Šapalo, nušalusias galūnes, kai audiniai negyvybingi dėl įvykusios nekrozės,  tenka gydyti ir chirurginiu būdu, amputuojant dalį kojos ar pirštus. Žmogus tuomet tampa neįgalus visam likusiam gyvenimui.
Nušalimo pradžioje jaučiamas skausmas, ypač kai žmogus įeina į šiltą patalpą. Bet jei laiku nesusirūpina, audiniai tampa nejautrūs ir didelio skausmo nebejaučia. Vartojantiems alkoholį, neturintiems gyvenamosios vietos, nakvojantiems nešildomose patalpose, tikimybė nušalti didesnė. 
Pagrindinė nušalimų profilaktika –  einant į šaltį avėti šilta, sausa avalyne, rengtis šiltais drabužiais, veido odą apsaugoti riebaliniu kremu. Nušalusiųjų statistika labai įvairi. Praėjusių metų žiemą, kai šalčių nebuvo, ir nušalusių buvo vienas-kitas.  Bet jei tokia  žiema, kokia buvo sausio vidury,  pasilaikytų ilgiau – nušalusiųjų būtų dešimtimis. 

Zita Katkienė