Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikoje dažniau nustatomas krūties vėžys

Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikoje sumontuotas ir metams baigiantis  pradėjo veikti naujas antras mamografijos aparatas, įsigytas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Tad gydymo įstaigoje daugėja pacienčių ne tiktai iš Šiaulių, bet ir iš visos apskrities. Ligoninėje  sėkmingai veikia ir  vadinamieji žalieji koridoriai pacientams, kuriems įtariama onkologinė liga. Šio projekto tikslas – nustatyti diagnozę per 14 darbo dienų. Gydymo įstaigos medikai siekia, kad liga būtų diagnozuojama kuo anksčiau, o pažengusiai ligai gydyti būtų taikomi patys moderniausi metodai. Apie sergančiųjų krūtų vėžiu gydymą kalbamės su Onkologijos klinikos vadovo pareigas laikinai einančiu gydytoju chemoterapeutu Aleksandru PETRAUSKU:


– Radiologijos skyriuje krūties vėžio tyrimai atliekami dviem mamografijos aparatais. Kuo  svarbus šis tyrimas, diagnozuojant krūties patologijas? 
– Mamografija – vienas svarbiausių tyrimų krūties vėžiui, vienai dažniausių moterų ligų pasaulyje, nustatyti. Labai svarbu šią ligą laiku diagnozuoti ir pradėti gydymą. 
Respublikinėje Šiaulių ligoninėje seniai vykdoma Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos profilaktikos programa. Moterims tirti naudojamas mamografijos tyrimas – radiologinis krūties tyrimo būdas, leidžiantis aptikti net labai mažų matmenų navikinį darinį krūtyje. Pagal šią programą kas dvejus metus 50–69 metų moterims atliekamas mamografijos tyrimas, kuris finansuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. 
Rezultatai nedžiugina – kasmet Lietuvoje diagnozuojama daugiau kaip 1500 naujų krūties vėžio atvejų. Laiku pastebėjus ligą, daugiau nei 95 proc. pacienčių, sergančių pirmos stadijos krūties vėžiu, yra visiškai išgydoma. 
Nors krūties vėžiu daugiausia serga moterys, pasitaiko ir sergančių vyrų, kurie profilaktinėse patikros programose nedalyvauja. Todėl raginčiau išlikti budriems abiejų lyčių atstovams ir pastebėjus pakitimų skubėti pas šeimos gydytoją. Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikoje profilaktiniai ir diagnostiniai mamografijos tyrimai atliekami visos Šiaulių apskrities pacientams, todėl tyrimų poreikis yra didelis. 



– Mamografija – ne vienintelis krūties patologijos diagnostikos bei ligos patvirtinimo būdas? 
– Krūties patologinius pokyčius galima aptikti ir atliekant echoskopiją. Šis tyrimas yra pirmo pasirinkimo metodas siekiant įvertinti pakitimus pacientėms, jaunesnėms nei 50 metų, kurių krūtyse vyrauja liaukinis audinys. 
Krūtų ultragarsinis tyrimas naudojamas ir biopsijos vietai patikslinti, ir pakitimams limfmazgiuose įvertinti. Retesniais atvejais, kai abu anksčiau minėti tyrimo metodai yra neinformatyvūs, galima atlikti krūtų magnetinio rezonanso tyrimą, kuris yra labai tikslus, tačiau užtrunka labai ilgai ir gali būti atliekamas ne visiems.
– Gal yra naujovių nustatant ir gydant šią ligą?
– Pokyčių krūtų vėžio diagnostikoje neįvyko, nes visa procedūra yra pakankamai tiesmuka – surasti darinį, tai atliekama mamografu, echoskopu bei magnetiniu rezonansu, ir iš jo paimti biopsiją diagnozei patikslinti. Bet gydant krūties vėžį per pastarąjį dešimtmetį pasikeitė daug kas. Beveik visos naujovės skirtos išplitusiai ligai gydyti. Tam pradėta naudoti taikinių terapija, imunoterapija, biologinė terapija. 
Nauji gydymo metodai pastebimai pagerino gydymo rezultatus ir naudojami tiek kaip monoterapija, tiek ir derinant su chemoterapija. 
Pagrindinis tikslas yra sujungiant visus naujus gydymo metodus atitolti nuo ankstesnių sunkiai toleruojamų ir toksinių praeities chemoterapijų schemų ir ligą paversti kontroliuojama, su kuo mažiau šalutinių reiškinių, atsirandančių nuo citotoksinio gydymo. Visa tai taikoma ir mūsų klinikoje. 
– O ar pasikeitė ankstyvosios vėžio stadijos gydymo galimybės?
– Gydant ankstyvąją krūties vėžio stadiją ryškių pokyčių mažiau. Pagrindinis tikslas yra ligą aptikti kuo anksčiau ir naviką visiškai pašalinti iš organizmo, užkirsti kelią jam grįžti. 
Dažniausiai atliekama operacija, taikoma spindulinė terapija ir sprendžiama dėl sisteminio gydymo, kurio skyrimą patyrę onkologai aptaria kiekvienam pacientui individualiai, atsižvelgdami į naviko tipą, būklę, gretutines ligas.
– Kokios galimybės kuo anksčiau diagnozuoti onkologinę ligą?
– Kuo anksčiau pradėti gydymą skatina žmonių aktyvus dalyvavimas vėžio ligų diagnostikos profilaktikos programose.  Padeda ir ligoninėje įdiegtas  žaliojo koridoriaus principas. Tai nėra naujovė – pacientui, kuriam pirmą kartą pagrįstai įtariama onkologinė liga, atliekami tyrimai, nustatoma diagnozė, nes gydymas reikalingas tuoj pat, o ne po kelių savaičių ar mėnesio. 
Vis dar pasitaiko, kai pacientas netikslingai patenka pas gydytojus specialistus. Pasitaiko, kai pacientas dėl įtariamos odos piktybinės ligos nukreipiamas pas onkologą chemoterapeutą, o ne pas dermatovenerologą ar chirurgą, kurie turėtų pirmiausia pašalinti darinį arba paimti biopsiją ir atlikti tyrimus. Tik tada žmogus nukreipiamas specifiniam gydymui. Džiaugiuosi, kad tokių situacijų mažėja.
– Kas lemia gydymo būdą?
– Auglio biologinis profilis – vienas svarbiausiu veiksnių, lemiančių sisteminio gydymo pasirinkimą tiek ankstyvojo, tiek išplitusio vėžio atvejais. Esant labai agresyviems navikams, kuriuose nėra hormonų ir epidermio augimo faktoriaus receptorių 2 (HER2) raiškos, gydant beveik visada reikia chemoterapijos. 
Tačiau esant geresnės prognozės navikų subtipams ir mažam navikui chemoterapijos galima visiškai neskirti, čia pagrindinis vaidmuo tenka savalaikiam ligos nustatymui. 
– Žmones labiausiai baimina net ne pati liga, bet jai gydyti taikomi metodai: chemoterapija, spindulinis gydymas, operacija.  Sergantieji kenčia ne tik nuo vaistų lašinimo į venas, bet ir nuo daugelio šalutiniu reiškinių: plaukų slinkimo, pykinimo. Kokios yra galimybės palengvinti gydymo sukeliamas kančias?
– Mokslas nestovi vietoje ir didžiąją dalį šalutinių reiškinių, ypač ūmių, tokių kaip pykinimas, gana efektyviai pavyksta koreguoti medikamentinėmis priemonėmis. Žinoma, visų pašalinių poveikių nepavyksta išvengti, todėl svarbiausiu veiksniu įvardyčiau gydytojo ir paciento bendravimą. 
Iš patirties galiu pasakyti, kad pacientai, kurie yra motyvuoti gydytis ir gerai supažindinti su galimais šalutiniais reiškiniais, kaip juos koreguoti arba palengvinti, lengviau atlaiko gydymą. Chemoterapiją gaunantiems pacientams nebereikia leisti vaistų į veną ir traumuoti kraujagyslių. Šiaulių moterų klubas „Harmonija“ kas metai dovanoja galimybę įsigyti porto sistemų, dėl kurių pacientui procedūros metu nebereikia nuolat gulėti lovoje, jis gali gyventi įprastą gyvenimą ir užsiimti įprasta veikla. 
Krūtų vėžiui gydyti visame pasaulyje taikomas ir spindulinis gydymas. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje naudojami linijiniai greitintuvai tokie pat modernūs kaip ir visur. Spindulinis gydymas sumažina ligos atsinaujinimo toje pačioje vietoje riziką, ypač po taikytos tausojančios krūtų operacijos. 
Šiauliuose, kaip ir visame pasaulyje, plačiai taikomos vadinamosios kvadrantektomijos ir sentinelinio limfmazgio biopsijos, dėl jų pacienčių hospitalizacija sutrumpėja, o pooperacinių komplikacijų rizika sumažėja, taip pat išsaugoma krūtis. 
Tokio tipo operacijas galima saugiai atlikti ir nesibaiminti blogesnių rezultatų dėl taikomos pooperacinės spindulinės terapijos, kurią galima atlikti čia pat Šiauliuose. 
Linijiniai greitintuvai, esantys Šiauliuose, nėra nei geresni, nei blogesni, palyginus su esančiais kituose šalies centruose. Svarbiausias vaidmuo tenka klinikoje dirbantiems patyrusiems onkologams radioterapeutams ir medicinos fizikams, kurie kiekvieną planą sudaro individualiai kiekvienam pacientui, negailėdami laiko ir pastangų. 
Krūties vėžio gydymas yra kompleksinis, kiekvienas žingsnis turi savo vertę. Tik pavieniais atvejais nustačius ikivėžinius pakitimus arba esant labai mažam navikui ir atlikus didelės apimties operaciją – mastektomiją pakanka chirurginio gydymo. Bet ir tokiais atvejais kartais prireikia papildomo gydymo. 
– Dirbti į ligoninę atvyko daug jaunų medikų, kuriems vadovauja taip pat jaunas gydytojas. Ar pacientai jaučia šiuos pokyčius?
– Per pastaruosius metus  gydytojų kolektyvas iš tiesų labai pasipildė, pradėjome keistis, atlikta daug darbų – tiek struktūrinių, tiek bendradarbiavimui su kitomis gydymo įstaigomis stiprinti, daug dar jų suplanuota ir planuojama. 
Tikiu, kad pacientai tai pajuto ir yra labiau patenkinti teikiamomis paslaugomis. Tobulėjant atsiranda vis naujų iššūkių, kuriuos sprendžiame visa komanda. Tikiuosi, kad niekada nesustosime  gerinti paslaugų kokybės ir keistis dėl pacientų gerovės. 

Zita Katkienė
Respublikinė Šiaulių ligoninė,
viešųjų ryšių specialistė