Šiauliečiai pasakė, ką galvoja dėl sovietinių karių kapų iškėlimo
Baigta tris mėnesius trukusi miesto gyventojų apklausa
Apklausoje metu šiauliečiai galėjo pareikšti savo nuomonę dėl sovietinių karių kapų iškėlimo iš Šiaulių miesto centro. Apklausoje dalyvavo per pusantro tūkstančio gyventojų, didžioji dalis jų pasisakė už iškėlimą. Savivaldybė kreipiasi į Seimo narius, kad būtų kuo greičiau parengtos tam reikalingos teisės aktų pataisos.
Nuo 2023 m. lapkričio 6 d. iki 2024 m. vasario 6 d. Šiaulių miesto savivaldybė vykdė gyventojų apklausą dėl Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaikų, esančių Šv. Apaštalų Petro ir Povilo katedros prieigose, perkėlimo į Šiaulių miesto savivaldybei priklausančias kapines. Suskaičiavus apklausos rezultatus paaiškėjo, kad savo nuomonę pareiškė 1538 šiauliečiai. Net 81,79 procentai balsavusiųjų norėtų perkelti karių palaikus į tikras kapines.
Akivaizdu, kad noras yra, deja, galimybių – kol kas ne. Kultūros ministerija Šiaulių miesto savivaldybei pateikė atsakymą, patvirtinantį, kad dabartinis teisinis reglamentavimas kategoriškai draudžia iškelti karių kapus ar kapines, registruotas Kultūros vertybių registre, be to, valstybė tam tikslui negali skirti valstybės biudžeto finansavimo.
Kreipėsi į Seimą
Seimo laikinosios Šiaulių krašto bičiulių grupės pirmininkas, Seimo narys Domas Griškevičius taip pat aktyviai palaiko idėją iškelti Sovietų Sąjungos karių palaikus iš Šiaulių miesto centrinės aikštės, todėl Savivaldybė prašo jo pagalbos išspręsti šį klausimą kaip įmanoma greičiau. Seimo nariui perduoti įstatymų pakeitimo projektai, kuriuos priėmus turėtų prasidėti grandininė poįstatyminių teisės aktų, reglamentuojančių karių palaikų perkėlimą, pakeitimo reakcija.
Teikiamų įstatymų pakeitimo projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad 1949 m. rugpjūčio 12 d. Ženevos konvencijų Papildomo protokolo dėl tarptautinių ginkluotų konfliktų aukų apsaugos (I protokolas) nustato, kad asmenų, nesančių šalies, kurioje jie mirė dėl karo veiksmų, piliečiais, palaikai gali būti ekshumuojami tik esant ypatingai visuomeninei būtinybei.
Reikalingumas pašalinti objektus, įrengtus propaguoti totalitarinį, autoritarinį režimą ir jų ideologijas, gali atitikti ypatingos visuomeninės būtinybės kriterijų, tačiau toks ypatingos visuomeninės būtinybės apibrėžimas nėra įtvirtintas įstatyme. Taip pat nėra nustatyta, kad visuomeninis objektas – kapinės, gali būti totalitarinį, autoritarinį režimą ir jų ideologijas propaguojantis objektas.
Įstatymo projektais siūloma suderinti Žmonių paikų laidojimo įstatymo nuostatas su Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymu. Pagal pastarąjį įstatymą, šiuo metu gali būti vertinami tik viešieji objektai įrengti kapinių arba kitų laidojimo vietų teritorijoje. Tačiau klausimas, ar karių kapinės (kompleksiškai) yra totalitarinį režimą propaguojantis objektas, nėra sprendžiamas.
Priėmus pakeitimus būtų galima vertinti ir kapines, kaip totalitarinio režimo ir jo ideologiją propaguojantį objektą. O pripažinus tokiomis, būtų galima jas panaikinti, nepaisant to, kad kapines įtrauktos į Kultūros vertybių registrą. Siūloma nespręsti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos klausimų, kadangi perkėlus karių palaikus, lemiančius kultūros paveldo objekto reikšmingumą, į kitą vietą – tikras kapines, karių kapai neprarastų kultūrinės vertės bei visuomeninės reikšmės ir išliktų Kultūros vertybių registre, pasikeistų tik kultūros vertybės vieta.
Šiaulių miesto savivaldybės informacija