Šiaulietės studijoje dažniausi pozuoja vos kelių dienų kūdikiai

Susilaukus kūdikio kiekvieniems tėveliams taip ir norisi sustabdyti akimirkas, kai vaikutis dar, atrodo, telpa delnuose. Geriausia tai padaryti – pirmąsias gyvenimo dienas įamžinus nuotraukose. Būtent tuo jau beveik 10 metų užsiima šiaulietė Monika Liukianskienė, pasivadinusi Bulerija Photography.

Kodėl kūdikiai?

Juk kūdikiai taip trumpai būna tokie mažyčiai. Su jais nereikia skubėti, jokio streso. Man kūdikių fotosesijos savotiška meditacija, ramybė.
Kai pradėjau fotografuoti, tokios fotosesijos dar buvo retenybė. O dabar jau dažna mamytė pasvajoja apie tokią fotosesiją savo mažyliui. Kas jau turi vyresnių vaikų ir pamato kūdikių nuotraukas, gailisi, kad kai gimė jų vaikai patys neapsilankė pas fotografą.

Pradėjusi fotografuoti kūdikius vykdavau pas klientą į namus, tekdavo temptis maišus atributikos, dekoracijų…dabar džiaugiuosi, kad šeimas galiu priimti jaukioje studijoje.

Įamžinate šeimą labai jautriu gyvenimo momentu, kai šeimoje atsiranda naujas narys.

Labai dažnai viskas prasideda nuo besilaukiančios mamytės. Ji ieško kur įsiamžinti, atvyksta pas mane, nusifotografuoja. Vėliau kreipiasi, kai gimsta mažylis, po to kai jam sukanka vieneri arba Krikštynų proga, taip ir užsimezga draugystė.

Kaip vyksta kūdikėlio fotosesija?

Šeima atvyksta pas mane. Tėveliai ilsisi, geria arbatą, o aš pasirūpinu kūdikiu. Bent jau labai stengiuosi, kad viskas būtų būtent taip. Mažylį aprengiu, jei reikia pakeičiu sauskelnes, paguldau į fotografavimo pozą. Kartais tėveliai patys užsnūsta besėdėdami, juk pirmosiomis kūdikio dienomis jiems dažniausiai daug streso, bemiegių naktų, o kai pamato, kaip lengvai viskas vyksta, patys atsipalaiduoja. Kaip tik neseniai fotografavau berniuką ir tuo metu jo 9 metų sesė užmigo pas mamą ant kelių, juokėmės, kad vietoj vieno – du užmigdžiau.

Kuo kūdikių fotografavimas skiriasi nuo kitų fotosesijų?

Fotografuojant kūdikius labai svarbu laikas. Geriausia – 5-14 dienų amžiaus, na dar iki mėnesio. Fotosesijos ilgesnės nei paprastai – trunka apie 2-3 val. Per šias fotosesijas tėveliai viską stebi iš šalies, kai su didesniais vaikučiais jau reikia jų pagalbos valdant situaciją. Taip pat mažyliams reikia specialios atributikos, rūbelių, atitinkamai pašildytos aplinkos, patogios ir saugios vietos paguldyti. Reikia kantrybės – čia nepaskubėsi, turi taikytis prie vaiko, o būna ir pilvukus skauda, ir sauskelnes keiti, jei neramus, reikia palaukti kol įmigs.
Taip pat reikia ir specialių žinių. Nerekomenduočiau fotografuoti kūdikėlio pas bet kurį fotografą vien dėl saugumo. Kūdikių pozos, kuriomis fotografuojama, specialios ir reikia žinoti, kaip saugiai vaikutį suvystyti ar paguldyti. Aš pati to mokytis ne kartą vykau į specialius seminarus.

Kaip parenkama nuotraukos tematika?

Dažniausiai pagal metų laiką. Kai žiema – dominuoja ramesnės, šaltesnės spalvos, pavasarį norisi gėlių, vasarą retai naudoju megztus rūbelius, labiau tinka nėriniai ir pan.

Kaip reikėtų pasiruošti kūdikio fotosesijai?

Svarbiausia – patiems būti ramiems. Tada vaikutis irgi gerai jausis ir viskas puikiai pavyks. Paprastai prieš važiuojant į fotosesiją patariu ilgiau su kūdikiu pabendrauti, kad pabūdrautų ilgiau, tada atvykus pas mane greičiau įminga. Labai svarbu ruoštis be streso, ramiai, net jeigu ir vėluoja, visada raminu, kad dėl to nesuktų galvos – palauksiu.

Kas sunkiausia fotografuojant kūdikius?

Gal skambės juokingai, bet sunkiausia ne su vaiku, o su tėveliais! Jei pirmą kartą atvyksta pas mane, tai dažnai jaudinasi, o kūdikiai labai jaučia emocijas ir taip pat būna neramūs. Kai tėveliai mato, kad viskas saugu, ramu, patys nusiramina ir kūdikėliai palieka ramesni. Visada atvykstančioms mamoms sakau, kad rami mamytė – ramus ir vaikas. Ir tai galioja ne tik su kūdikiais, bet ir su vyresniais vaikais.

Ar didelė konkurencija šioje srityje Šiauliuose?

Kaip ir kiekvienoje srityje yra “konkurentų”, tik aš gal juos pavadinčiau kolegomis! Mes gražiai bendraujame, jei reikia – padedame vieni kitiems, pavaduojame, kai prireikia. Turiu labai gerą kolegę. Abi fotografuojame kūdikius, bet nesijaučiam konkurentės. Kaip tik džiaugiamės, kad galime viena kitai padėti, pvz. jei kuri išvyksta, o atsiranda, koks kūdikėlis, kita gali jį įamžinti. Klientai renkasi pagal nuotraukų stilių, pagal fotografo bendravimą, tad kiekviena turime savo klientą.

O kai nufotografuoju kūdikėlį, dažniausiai tos pačios šeimos vėl ir vėl užsuka pas mane įamžinti kitų švenčių – gimtadienių, Kalėdų. Taip atsiranda nuolatiniai klientai, o man malonu, kai matau augančius savo modelius.

Kūdikius fotografuoti malonumas, o kaip su vyresniais vaikais?

Sunkiausia fotografuoti 2-3 metu vaikus. Šį laikotarpį fotografai juokais vadina nefotografavimo metais. Tokio amžiaus vaikai labai smalsūs, judrūs, retas su kuriuo gali susitarti, juos jau reikia “gaudyti”, jie nepozuos, kaip prašysi, reikia rasti priėjimą, sudominti, kad bent kelias minutes pabūtų vienoje vietoje. Turiu labai daug atributikos, tad yra iš ko pasirinkti ir nuotraukoms papuošti, ir vaikams sudominti– nuo nertų spurgų iki vaikiškų grojančių pianinų, tokie dalykai labai padeda.
Tokios fotosesijos labiausiai išvargina, nes tokie modeliai per pusvalandį gali tiesiog nusiaubti studiją. Bet čia jau mūsų, suaugusiųjų problemos, užtai kadre jie – su tikrom emocijom, smagiom veido išraiškom ar plačiausiomis šypsenomis. Tokio amžiaus vaikų fotografija – išūkis fotografui, bet rezultatas visuomet puikus!