Šiauliuose daugėja akių operacijų lazeriu

Respublikinės Šiaulių ligoninės Akių ligų skyriaus lazerio kabinete pastebimai daugėja pacientų, o moderniais akių ligų gydymo lazeriais daug dažniau operacijos atliekamos bebaigiantiems akių šviesą prarasti pacientams. Dažnas pripažįsta, kad procedūrą, padedančią sustabdyti ligos progresavimą ir atgauti regėjimą vis atidėliojo, nes baiminosi klastingo coronaviruso. Akių ligų gydytoja Daina Kirdeikienė pastebi, kad dažniausiai procedūros lazeriu prireikia dėl antrinės kataraktos, bet atvyksta pacientų ir dėl tinklainės plyšių, sergančių uždaro kampo glaukoma arba dėl cukrinio diabeto išsivysčius diabetinei retinopatijai. 

Sulaukė akių tamsos
Šiaulietė Nijolė Kymantienė gali tik pasidžiaugti, kad netenka gyventi tamsoje, nors regėjimo buvo netekusi abejomis akimis. Prieš ketverius metus jai buvo diagnozuota katarakta ir operuota dešinė akis. Praėjus dvejiems metams ėmė blogėti regėjimas kairiąja akimi. Taip pat diagnozuota katarakta ir skirta lęšiuko keitimo operacija. Tačiau dėl COVID-19 pandemijos ir baimės užsikrėsti klastingu virusu N. Kymantienė delsė operuotis ir šiandien kairiąja akimi visai nebemato. 
Jau paskirta lęšiuko keitimo operacijos data. „Nors jau turiu patirties ir žinau, kad operacija neskausminga, tačiau vis tiek baiminuosi“, – sako 74 metų šiaulietė, akių šviesą praradusi abiem akimis. Per ketverius metus pablogėjo ir dešinės, anksčiau operuotos akies regėjimas ir moteriai diagnozuota antrinė katarakta, dėl kurios ji ir atvyko į ligoninės Akių ligų skyriaus lazerio kabinetą, kur jai atlikta lazerinė akies operacija. 
Buhaltere visą gyvenimą dirbusi šiaulietė pasakojo, kad jos regėjimas pablogėjo jau paauglystėje ir nuo tada nesiskiria su akiniais. Tam įtakos turėjo knygos, kurių namuose buvo labai daug. Močiutės vyras buvo baigęs mokytojų seminariją ir dirbo mokytoju, tad ir pats daug knygų skaitė. Ir ji dar paauglystėje įsisuko į knygas, kurias skaitydavo net ir po antklode, pasišviesdama prožektoriumi. 
„Ypač regėjimas blogėjo, kai atsirado kompiuteris ir teko kasdien juo dirbti“, – pastebi Nijolė, dirbusi mėgstamą buhalterės darbą dar devynerius metus po pensijos. N. Kymantienė džiaugiasi, kad gyvenime ne tik daug skaitė, bet ir daug keliavo: pabuvota daugelyje buvusios Sovietų Sąjungos bei  Europos Sąjungos šalių, buvo nukakusi ir į Afriką, tad ne tik daug įspūdžių sukaupė, daug sužinojo, bet ir daug pamatė. 

Po lazerio operacijos – džiaugsmas  
Atlydėta į lazerio kabinetą Nijolė matė labai mažai. Jai buvo atlikti tyrimai ir akies operacija YAG lazeriu. Po operacijos praėjus dešimčiai minučių vėl patikrintas regėjimas ir moteris nepajėgė slėpti džiaugsmo ir tvirtino, kad mato gerai.  
Oftolmologė Daina Kirdeikienė paaiškino, kad antrinė katarakta būna toje akyje, kurioje operuota katarakta. Kataraktos operacijos metu implantuojamas dirbtinis lęšiukas į paciento lęšiuko kapsulę – elastingą ir skaidrų maišelį. Jo dėka palaikoma implantuoto lęšiuko teisinga pozicija akyje. Labai dažnai – vieniems po mėnesio, kitiems po penkerių metų ir vėliau atsiranda antrinė katarakta – kapsulė padrumstėja. 
Antrinės kataraktos lazerio operacijos metu drumstoje kapsulėje atveriama anga ir paciento rega gerėja, matymas skaidrėja. 
„Mes atstatome tą regėjimą, kuris buvo po chirurginės operacijos. Efektas yra iš karto, bet žmogus dar geriau matys, kai praeis kokios 4-5 dienos“, – sako gydytoja D. Kirdeikienė.  

Populiarus gydymas lazeriu

Ligoninės Akių ligų skyriuje įrengtame lazerio kabinete yra du ligoninės lėšomis įsigyti lazeriai: tinklainės fotokoaguliacijos lazeris „Lightlas 532“ ir SYL 9000 YAG lazeris. Pastaruoju lazeriu atliekamos antrinės kataraktos operacijos, kurios yra dažniausios. 
Antra pagal dažnumą – tinklainės plyšių operacija, atliekama tinklainės fotokoaguliacijos lazeriu „Lightlas 532“. Pasak gydytojos, tinklainės plyšiai atsiranda dažnai dėl nepaaiškinamų priežasčių. Įvyksta ir dėl traumų, tinklainėje būna ir degeneracinių židinių, kurie plyšta. Kartais tinklainė plyšta nuo fizinio krūvio.  
Gydymo metu tinklainė yra „prišaudoma“ apie pakitusį židinį prie gyslainės, taip neleidžiant atšokti tinklainei. Tinklainės fotokoaguliacijos lazeris taikomas tinklainės plyšių gydymui, tinklainės plyšiui su lokalia tinklainės atšoka gydymui, sustabdomas tinklainės atšokimas, plitimas, taip pat sustabdoma tinklainės degeneracija, gydoma tinklainės išsisluoksniavimo pūslė.
Antruoju YAG lazeriu gydoma ne tik antrinė katarakta, bet ir atliekamos procedūros, sergantiems uždaro kampo glaukoma. Šiems pacientams lazeriu suformuojama anga rainelės periferijoje, medikų vadinama periferinė iridektomija, per kurią akies viduje esantis skystis gali laisvai judėti. Šios operacijos metu pacientas sėdi prie plyšinės lempos, į kurią įmontuota lazerinė sistema. Paciento galva operacijos metu fiksuojama. 
Neretai fotokoaguliacijos lazeriu atliekamas tinklainės gydymas, esant diabetinei retinopatijai. Tai sumažina apakimo riziką, sergant cukriniu diabetu. Procedūros metu sunaikinamos naujadarinės kraujagyslės ir sumažėja kraujavimo į akies vidų bei tinklainės atšokimo rizika.
Gydymas lazeriu gali būti taikomas ne kiekvienam žmogui. Galimi anatominiai ypatumai arba gretutinės ligos, kurioms esant gydymas lazeriu nerekomenduojamas. Kontraindikacijos šiam gydymui yra nevalingas akies obuolio trūkčiojimas (nistagmas), kai lęšiukas ir ragena yra nepermatoma arba mažai permatoma, jei yra ragenos randų, paburkimas, kada negalima nustatyti lazerio spindulio padėties. Negalima gydyti ir tuo atveju, kai tinklainėje yra kraujo, kuris sklaido šviesą ir trukdo lazeriu patekti į audinį.
Negydomos albinosų tinklainės, nes neturi pigmentacijos. Kontraindikacijos gydymui lazeriu yra ir lėtinis uveitas, neovaskulinė glaukoma, hemofilija, epilepsija, psichikos sutrikimas, nes ritmiškas šviesos blyksėjimas gali sukelti ligos paūmėjimą.
Lazerinės akies operacijos metu taikoma vietinė anestezija – lašai į akį. Prieš operaciją pacientas turi pasirašyti sutikimą. Pacientas įspėjamas ir dėl galimų komplikacijų: trumpalaikio arba ilgiau trunkančio regėjimo aštrumo sumažėjimo, laikino akispūdžio pakilimo, kraujavimo į akies vidų. 
Pacientus į lazerio kabinetą siunčia tik šeimos gydytojas po oftalmologo konsultacijos arba oftalmologas. Šiame kabinete neatliekama profilaktinė akių patikra, todėl gydytojų siuntimas turi būti pagrįstas.

Zita Katkienė
Respublikinės Šiaulių ligoninės
viešųjų ryšių specialistė