Pasiekimas: socialinės rizikos šeimų daugėja, vaikų globos įstaigose – mažiau

Šiauliai turbūt vienintelis miestas Lietuvoje, kuriame mažėja globos institucijose augančių vaikų skaičius. Bendradarbiaujant savivaldybės įstaigų, Vaiko teisių apsaugos, Socialinių paslaugų skyrių atstovams ir nevyriausybinėms organizacijoms, kurios įsitraukė į socialinių paslaugų veiklą, pavyko sumažinti į globos namus patenkančių vaikų skaičių. Įtempta tik Sutrikusio vystymosi kūdikių namų situacija, mat globėjai ar įsivaikinti siekiančios šeimos unikalias paslaugas teikiančios įstaigos globojamų neįgalių mažylių kol kas ne itin laukia.

Pasak Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo Donato Žakario, 2015 metų spalį Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai persikėlė į naujai pastatytą kompleksą pietiniame miesto mikrorajone. Dar prieš švenčiant įkurtuves teko nerimauti, kad naujuose namuose gali netilpti visi įstaigos auklėtiniai. Praėjus daugiau nei metams, situacija kardinaliai keičiasi. Savivaldybės administracijai, pavaldžioms įstaigoms ir partneriams iš nevyriausybinių organizacijų pradėjus kryptingą veiklą, pavyko sumažinti vaikų paėmimą iš socialinės rizikos šeimų, nuosekliai mažėja ir globos namuose augančių vaikų skaičius.

„Ankstesniu laikotarpiu dėl įvairių priežasčių vaiko teisių apsaugos specialistai kasmet iš šeimų paimdavo apie 70 vaikų. Pernai šį skaičių pavyko sumažinti iki 52 vaikų. Daugiau nei pusė vaikų (58 proc.) patekdavo į globos įstaigas, o pernai tokia institucinė globa paskirta tik ketvirtadaliui tėvų globos netekusių vaikų“, – teigė Donatas Žakaris.

Nepaisant to, kad į Savivaldybės sąrašus yra įtraukta apie 250 socialinės rizikos šeimų, kuriose auga beveik pusketvirto šimto vaikų, ir šis skaičius nuolat auga, vaikų globos namai tuštėja. Naujuose Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose nuo įsikūrimo gyveno 7 šeimynos (po 8 vaikus). Pagreitinus įvaikinimo procedūras ir skiriant daugiau dėmesio prevenciniam darbui, artimiausiu metu liks 6 šeimynos, o jei tendencijos išliktų panašios, numatoma ilgainiui turėti tik penkias šeimynas.

Kaip teigė Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų direktorius Rimantas Žąsinas, dalis Vaikų globos namų darbuotojų dirbtų kitą darbą, o laisvose patalpose, plečiant paslaugų spektrą, vėliau galėtų įsikurti ir dienos centras. Daugiau darbuotojų kaip tik reikės darbui su socialinės rizikos šeimomis.

Kaip informavo Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Edita Čičelienė, nuo šių metų sausio 1 dienos valstybei sumažinus normatyvus, vienas socialinis darbuotojas gali dirbti ne daugiau nei su dešimčia šeimų. Anksčiau vienam darbuotojui tekdavo net iki 17 socialinės rizikos šeimų. Iš viso mieste su socialinės rizikos šeimomis dirbs 25 socialiniai darbuotojai. Prie Socialinio paslaugų centro ir „SOS vaikų kaimas“ organizacijos specialistų prisijungs ir Vaikų globos namų darbuotojai. Visiems šiems etatams finansuoti skiriama valstybės dotacija.

Pasak Šiaulių miesto mero Artūro Visocko, jei vyresnių vaikų globos srityje miestui pavyko pasiekti puikių rezultatų, kalbant apie kūdikių ir ypač neįgalių globą, situacija išlieka sudėtinga.

„Būtų tiesiog puiku, kad ir kūdikių namų mažyliai augtų šeimose. Tik bėda, kad didelė dalis jų turi rimtų raidos ir sveikatos sutrikimų, todėl jiems nuolat reikalinga kvalifikuotų specialistų pagalba. Galinčių ir norinčių įsivaikinti tokius vaikus yra labai nedaug. Kaip sunaikinti įstaigą, kurios neturime kuo pakeisti?“ – retoriškai klausė Šiaulių meras.

Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorės Audronės Kardašienės teigimu, vaikų patekimo į globos įstaigas apribojimas yra kiek per drastiškas, todėl bandoma transformuoti paslaugas. Kūdikių namai ruošia tam tikrą paslaugų paketą: jau veikia dienos grupė sunkią negalią turintiems vaikams, teikiama kompleksinė pagalba vaikui ir šeimai, taip stengiamasi  užtikrinti sklandesnį vaikų sugrąžinimą į biologines šeimas.

Kiti Šiaulių miesto sprendimai

Dar 2015 m. Šiaulių miestas vienas iš pirmųjų Lietuvoje patvirtino sutaupytų socialinių išmokų naudojimo tvarką, pagal kurią sutaupytos socialinės išmokos gali būti naudojamos tik reikmėms, tenkinančioms socialinius miestiečių poreikius. Šiaulių miesto savivaldybės taryba taip pat priėmė sprendimą dėl galimybės nemokamai naudotis viešuoju transportu socialinės rizikos šeimų vaikams, lankantiems dienos centrus, kur jiems yra suteikiama reikiama pagalba. Iš sutaupytų socialinių išmokų Savivaldybė skyrė lėšų ir dienos centrų veiklai.

Vėliau, dalyvaujant Šiaulių universiteto ir Šiaulių valstybinės kolegijos atstovams, buvo parengtas socialinių paslaugų planas ir nuspręsta į socialinių paslaugų sferą įtraukti ir nevyriausybines organizacijas. Konkurso būdu buvo atrinkta išskirtines paslaugas teikianti organizacija „Motinos Teresės šeimų namai“ ir užtikrintas jos veiklos finansavimas. Bendradarbiaujant su Rėkyvos seniūnija, buvo paskelbtas kompleksinės pagalbos šeimai konkursas, kurį laimėjo „SOS vaikų kaimas“. Organizacija Rėkyvos ir Zoknių teritorijoje teikia kompleksinės pagalbos paslaugas šeimynoms.