Šiaulių valstybinėje kolegijoje – studentai iš Bangladešo, Indijos ir Nepalo

Gangandeepas Singhas, Mohammadas Rahatas Sakibas, Subhamas Poudelis, Mahfuzulas Hague, Khubaibas Ahmedas, Mazharulas Islamas, Machmudas Ashrafuzzamanas ir Dhirajus Jha – tai studentai iš trijų Azijos šalių, kurie nuo šių mokslo metų rudens bus Šiaulių valstybinės kolegijos Tarptautinio verslo studijų programos pirmakursiai. Kad būsimųjų pirmakursių adaptacija būtų lengvesnė, o studijos sėkmingesnės, Verslo ir technologijų fakultetas pasiūlė 8 savaičių parengiamąjį kursą. Vaikinai susipažįsta su įvadu į Tarptautinio verslo programos studijas, gerina anglų kalbos įgūdžius, gauna daugiau informacijos apie įvairiatautę ir daugiakultūrę valstybę – Lietuvą, mokosi lietuvių kalbos pagrindų.

Du šios grupės atstovai papasakojo apie tai, kodėl jie pasirinko studijas tolimoje šalyje, kaip prabėga svečių iš Azijos diena Šiauliuose, kokių kultūrinių skirtumų tarp Lietuvos ir savo gimtosios šalies jie jau spėjo pastebėti. Khubaibas ir Machmudas prieš atvykdami apie Lietuvą daug skaitė internete, sužinojo, kad tai – graži šalis, kurios krantus skalauja Baltijos jūra. Tiesa, pačios jūros vaikinai dar nespėjo pamatyti. Mokytis Lietuvoje juos paskatino galimybė išsilavinimą įgyti daug skirtingų kultūrų žmonių priviliojančioje šalyje. Studentai iš Bangladešo jau dabar galvoja apie ateities perspektyvas, svarsto būsimo verslo kūrimo galimybes.

Studentų iš Azijos diena Šiauliuose ir panaši į Lietuvos studento dieną, ir skiriasi nuo jos. Vaikinai eina į paskaitas, perka parduotuvėje maistą (per Šiauliuose praleistą laiką jau išstudijavo prekybos centrų kainas, palygino, kas yra pigiau Lietuvoje, kas namuose), patys gaminasi valgyti, žaidžia krepšinį ir futbolą, skaito naujienas kompiuteryje, klausosi muzikos. Visi studentai iš Bangladešo virtuvėje darbuojasi kartu, o indas Gangandeepas maisto gamina tik sau. Be abejo, būnant Lietuvoje neįmanoma neparagauti ir lietuviškų patiekalų. Ne viskas, kas yra lietuviška, patinka. Pavyzdžiui, Khubaibui nepadarė įspūdžio lietuviška gira. Machmudui nepatiko duona. Jis planavo paragauti cepelinų ir labai nustebo, kai sužinojo, kad tipiški cepelinai paprastai būna su kiaulienos įdaru – musulmonai kiaulienos apskritai nevalgo. Musulmonų dienotvarkėje nemažai laiko užima malda –
paprastai meldžiamasi 5 kartus per dieną.

Per mėnesį Lietuvoje svečiai iš Azijos jau spėjo šiek tiek pramokti lietuviškai. Jie gali pasisveikinti, prisistatyti, susipažinti, pasakyti, iš kur yra atvykę, kur gyvena dabar ir kokiomis kalbomis kalba. Be abejo, visi studentai moka angliškai, kalba hindi ir urdų kalbomis. Jie pastebėjo, kad lietuvių kalba nepanaši į anglų, bet įžvelgė mūsų kalbos panašumą į sanskritą.

Be kalbos išskirtinumo, vaikinai Lietuvoje pastebėjo ir daugiau jiems neįprastų dalykų. Į akis krito tai, kad Šiaulių gatvėse mažiau žmonių (pavyzdžiui, Bangladešo sostinėje Dakoje 2007 metais gyveno daugiau nei 6 milijonai žmonių – aut. past.). Lietuvoje, kaip teigia Machmudas ir Khubaibas, žmonės yra šaltesni, bendraudami išlaiko atstumą. Krito į akis, kad mūsų šalyje vartojama daug alkoholio. Bangladešui tai nebūdinga. Skiriasi ir abiejose šalyse švenčiamos šventės. Birželio 6 d. prasidėjo Ramadanas – šventas musulmonų pasninko mėnuo, kurio metu susilaikoma ne tik nuo maisto, bet ir nuo kitų malonumų. Ramadano pabaiga minima taip triukšmingai, kaip Lietuvoje švenčiami Naujieji metai.

Šiauliuose studentai po truputėlį pripranta, susiranda draugų ir ruošiasi rudenį labai rimtai kibti į mokslus. Paklausti, kokia pirmoji asociacija ateina į galvą išgirdus žodį Šiauliai, jie pateikė dažnam mūsų miesto gyventojui būdingas mintis – Sun City (liet. Saulės miestas) ir lake (liet. ežeras). Vadinasi, esame ne tik skirtingi, bet ir panašūs.

Komunikacijos katedros lektorė dr. Lina Garšvė
Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus specialistė Silvija Papaurėlytė-Klovienė