Onkologine liga sergančiam pacientui atliktas stemplės stentavimas per gastrostomą

Respublikinės Šiaulių ligoninės Endoskopijų skyriaus ir Chirurgijos klinikos specialistai pirmą kartą ėmėsi neįprastos procedūros – atliko stemplės stentavimą endoskopu, ne per burną, kaip yra įprasta, tačiau per chirurgiškai suformuotą gastrostomą – ertmę maitinimui pilvo sienoje. „Kas paskatino tokį klinikinio atvejo sprendinį?“, – paklausite. Sudėtinga paciento būklė ir medikų noras padėti. Dėl išgriuvusių navikinių audinių, jauno 58-erių metų vyro stemplėje, neliko jokios anatominės atramos, susiaurėjo stemplės spindis, o maisto, skysčių kelias virškinamuoju traktu tapo neįmanomu. Atlikti įprastą stemplės stentavimą šiuo atveju buvo rizikinga. Tai paskatino skirtingų sričių specialistus sėsti prie vieno stalo tarpdisciplininei diskusijai. Bendradarbiaujant gydytojui endoskopuotojui Justui Biručiui ir abdominalinės chirurgijos gydytojui Rolandui Burkauskui nuspręsta atlikti stemplės stentavimą per gastrostomą. Medikai džiaugiasi, kad pirmą kartą taikytas metodas pasiteisino – išvengta sudėtingos chirurginės operacijos, pacientas gali laisvai maitintis ir grįžti į įprastą gyvenimo ritmą. Apie atvejį ir profesionaliai parinktą gydymo metodiką kalbamės su gydytoju endoskopuotoju J. Biručiu ir abdominalinės chirurgijos gydytoju R. Burkausku.

Iki stemplės per pilvo sieną

Skausmingas ir sunkus maisto, skysčio rijimas, stemplėje įstrigusio turinio atrijimas, kosulys ryjant, springimas valgant, svorio kritimas – tik dalis simptomų su kuriais tenka susidurti žmonėms, kuriems nustatytas stemplės vėžys. Dažnai liga žengia toliau – išsivysto komplikacijos. Taip nutiko ir jaunam, 58-erių metų vyrui, kuriam dėl pažengusios onkologinės ligos stemplėje prasidėjo audinių nekrozė, o stemplės spindis susiaurėjo taip, kad įprasto virškinimo kelio nebegali nueiti nei vanduo, nei maistas. Negana to susiformavus fistulėms – patologinėms jungtims tarp stemplės ir trachėjos – pacientą ėmė varginti plaučių uždegimas.

„Tokiais atvejais dažniausiai atliekamas stemplės stentavimas, nes dėl onkologinės ligos yra užspaudžiamas stemplės spindis. Siekdami padėti pacientui ir norėdami pagerinti jo gyvenimo kokybę planavome stentavimą įvedant specialų protezą į stemplę. Protezas yra vamzdžio formos 15 cm ilgio ir 2,2 cm pločio sudarytas iš metalinio karkaso, išklotas specialia danga. Tokiu būdu uždengiama fistulė, patologinė jungtis, ir žmogus gali vėl valgyti, ryti maistą, skystį, nebesikartoja plaučių uždegimo epizodai. Žmogus gali gyventi normalų gyvenimą“, – įžvalgomis dalijasi gydytojas endoskopuotojas J. Birutis.

Įprasta, kad tokia procedūra atliekama endoskopu, kada per burną bandoma įvesti protezą. Tačiau šio paciento atvejis sudėtingesnis. Medikai pastebėjo, kad dėl išgriuvusių navikinių audinių stemplėje nebėra jokios anatomijos ir vedant specialų stemplės protezą per burną, patenkama tiesiai į trachėją. „Supratome, kad tokio ligos progresavimo fone stento įvedimas per burną yra neįmanomas ir pavojingas gyvybei“, – pasakoja gydytojas J. Birutis, – „Diskusijų, su chirurginio profilio specialistais, metu apsvarstėme visiškai netikėtą, neįprastą galimybę – atlikti stentavimą per gastrostomą – maitinimui skirtą išorinę jungtį tarp skrandžio ir pilvo sienų. Stemplės stentavimas tokiu būdu Respublikinėje Šiaulių ligoninėje atliktas pirmą kartą“. Gydytojas endoskopuotojas pasakoja, kad toks stentavimo metodas tapo vieninteliu būdu padėti onkologiniui pacientui, pagerinti gyvenimo kokybę. „Šiuo atveju nepavyko natūraliai įprastu būdu stento įvesti per burną. Įvertinę galimybes, rizikas pasirinkome sunkesnį, atvirkštinį kelią. Pacientą operuojant dėl kitos ligos – prakiurusios skrandžio opos – paraleliai kompleksiškai dirbome su endoskopuotojais ir per gastrostomą, skrandžio ertmę atliktas stemplės stentavimas“, – papildo gydytojas R. Burkauskas.

„Per maitinimui skirtą ertmę – gastrostomą – endoskopo pagalba patekama į skrandį, tada einama link stemplės. Pasiekus navikines mases pravedėma speciali vedlinė medicininė viela, kuri eidama per naviką  patenka į stemplės viršutinę dalį – ryklę. Tuomet kito endoskopo, įvesto per ryklę, pagalba „sugauname“ tą vedlinę stygą ir išvedame per burną. Ant šios stygos užmauname stentavimo, protezavimo sistemą ir atliekame stemplės stentavimą“, – procedūros eigą trumpai nupasakoja gydytojas J. Birutis.

Sėkmingai atlikta procedūra padėjo išvengti sudėtingos chirurginės operacijos

Gydytojas endoskopuotojas J. Birutis džiaugiasi, kad po sėkmingos procedūros vyras gali įprastai maitintis ir nejausti diskomforto ryjant maistą, skystį. Tai, anot mediko, yra didžiulis laimėjimas ir paciento pasitikėjimo specialistais rezultatas: „Priimtas sprendimas atlikti stemplės stentavimo procedūrą, pasinaudojant gastrostoma, pasiteisino – patologinė jungtis tarp stemplės ir trachėjos buvo uždaryta, pacientas gali valgyti pats ir tai yra didžiulis laimėjimas“.

Gydytojas chirurgas R. Burkauskas sako, kad pasirinkta gydymo metodika leido išvengti ne tik chirurginės operacijos, po kurios organizmo atsistatymas trunka daug ilgiau. Jo teigimu, sprendimas padėjo aplenkti eilę kitų nepatogumų, kurie galimai būtų varginę pacientą netolimoje ateityje: „Pagrindiniai dalykai, kurių pavyko pasiekti pasirinkus neįprastą, bet inovatyvų gydymo metodą – didelės chirurginės operacijos išvengimas, normalaus maitinimosi atstatymas, išvengta sudėtingos gastrostomos priežiūros, maitinimosi skystu maistu, papildomų finansinių sąnaudų ateityje. Įstačius stentą uždarytas kelias maistui patekti į trachėją, kvėpavimo takus, o leidžia išvengti kvėpavimo takų uždegimo, kitų pūlingų plaučių komplikacijų. Labai svarbus ir psichologinis momentas. Bet kurio gydymo, pritaikytos procedūros tikslas – maksimaliai atstatyti paciento sveikatą, o tai turi tiesioginį ryšį su pilnaverčiu gyvenimo ritmu, pasitikėjimu savo organizmu, savimi. Tai dar labiau svarbu žinant, kad pacientui nustatyta onkologinė liga ir medikai stengiasi suteikti maksimalią pagalbą pagal esamas galimybes, paciento sveikatos būklę“.

Šiuolaikinėje medicinoje endoskopinės procedūros yra vienos iš sparčiausiai tobulėjančių, palengvina, ar net pakeičia, sudėtingas chirurgines operacijas. „Mėgstu sakyti, kad gydytoją, kuris atlieka endoskopines procedūras, gali riboti vienintelis dalykas – fantazija“, – šypsosi gydytojas J. Birutis užbaigdamas pokalbį, – „Manau, kad endoskopijos yra ateities medicinos sritis, kurios galimybės teikiant sveikatos priežiūros paslaugas neįtikėtinai progresyvios. Dažnu atveju mūsų pacientai jau kitą dieną, ar po keletos dienų, grįžta į įprastą gyvenimo ritmą, o chirurginės intervencijos pareikalauja ilgesnio reabilitacinio laikotarpio. Tačiau bendradarbiaudami su chirurgijos specialistais pasiekiame maksimaliai gerų rezultatų – žmogus jaučia mažiau skausmo, itin trumpas reabilitacinis laikotarpis, o mes profesionaliai taikome inovatyvias, tarpdisciplinines gydymo metodikas“.

Sonata Tenytė,

Respublikinės Šiaulių ligoninės viešųjų ryšių specialistė

Rekomenduojami video
Taip pat skaitykite: