Savanoriavimas šiaulietei grąžino gyvenimo džiaugsmą
„Praėjusius metus sunku apibūdinti vienu žodžiu. Atrodo, kad tai buvo keleri metai vienuose“, – sako Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (LRK) Šiaulių skyriaus vadovė Inga Leipusaitė. Prisiminti tikrai yra ką: susitelkimo pareikalavęs vakcinacijos procesas, nuolatinis bendravimas su senoliais ir per vienerius metus prisijungę net 600 savanorių. Kai kuriems iš jų savanorystė Lietuvos Raudonajame Kryžiuje pakeitė gyvenimą.
„Po LRK skyrių pertvarkos, Šiauliai atgimė iš naujo. Mieste pradėjo aktyviai veikti programos, tokios kaip, „Pirmosios pagalbos įgūdžių“ programa, „Stipri šeima“ ir „Šilti apsilankymai“. Šiai programai, LRK Šiaulių skyrius skyrė itin daug dėmesio, – pasakoja I. Leipusaitė. – Šiauliuose yra labai daug senjorų, kuriais reikia pasirūpinti. Per savo gyvenimiškus rūpesčius tampame labai atsiriboję vieni nuo kitų, todėl mūsų skyriui labai svarbus ryšys su pažeidžiamiausiomis grupėmis – vaikais ir senjorais“.
Todėl pernai Šiaulių miesto senjorus pradžiugino profesionali fotosesija, kurios metu senoliai buvo netik fotografuojami.
„Žinojome, kokia svarbi yra fotosesijos eiga, todėl į pagalbą pasikvietėme grožio specialistus. Kai kurios moterys niekada gyvenime nesinaudojo vizažistės ar kirpėjos paslaugomis, taigi pats procesas joms buvo didelė šventė. Tiek jo metu, tiek po fotosesijos senjorai jautėsi puikiai. Iš pradžių galvojau, kad pavargs, nes viskas vyko kelias valandas, bet ši atrakcija jiems atnešė labai daug gerų emocijų“, – pasakoja Šiaulių skyriaus vadovė.
Savanorystė nugalėjo depresiją
Vis dėlto gėrį pajaučia ne tik LRK Šiaulių skyriaus globojami žmonės. Neretai savanorystė pakeičia pačių savanorių gyvenimus. Taip nutiko ir šiaulietei Simonai Vaičekonei.
„Kiek save pamenu, visada kam nors padėdavau, nesvarbu, gyvūnams ar žmonėms, vaikams ar senjorams. Buvau ir tebesu esu veiklus žmogus, kuriam nuolat reikia kažką daryti. Todėl prasidėjus karantinui, veiklų apmažėjo, o aš puoliau į depresiją“, – skaudžius išgyvenimus prisimena moteris.
Iš pradžių pakitusios savijautos S. Vaičekonė nesureikšmino. Kaip ji pati teigia, vis atrasdavo pasiteisinimų: šeima sveika, su vyru turime darbus – ko daugiau reikia? Tačiau moters nuotaikų svyravimus matė draugai ir artimieji, kurie užsimindavo ir apie pagalbą. Tuomet S. Vaičekonė suprato, kad norint padėti sau, reikia keisti nusistovėjusią rutiną. Pamačiusi informaciją apie Lietuvos Raudonąjį Kryžių, ji iškart prisijungė prie tuo metu dar tik besipildančios savanorių komandos.
„Jau po pirmojo pusvalandžio vakcinacijos centre aš atgimiau. Džiaugėsi širdis, atrodo, kad net ir kūnas atsigavo. Negalėjau nustoti šypsotis – nerealus jausmas. Tuomet supratau kad noriu būtent tokio gyvenimo, su savanoryste, nes kitoje srityje savęs neįsivaizduoju“, – pasakoja šiaulietė.
Šiandien S. Vaičekonė kuruoja LRK Šiaulių skyriaus biuro darbą: renka informaciją, budėjimams ieško savanorių, taip pat juos apmoko. Nors šiuo metu Simonos šeima laukia pagausėjimo, ji pati Lietuvos Raudonąjį Kryžių jau vadina savo antrąja šeima ir ragina miestiečius prisidėti prie Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Šiaulių skyriaus veiklų.
„Mes kiekvienas galime prisidėti savaip – vieni skirdami savo laiką ir savanoriaudami, kiti skirdami finansinę paramą. Pagalbos būdų yra įvairių, pavyzdžiui, dabar labai patogus laikas prisidėti prie organizacijos finansiškai skiriant 1,2 proc. nuo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) Lietuvos Raudonajam Kryžiui. Užpildyti paramos skyrimo prašymą sistemoje užtrunka vos kelias minutes, žmogui tai nieko papildomai nekainuoja, o organizacijai visa tai reiškia dar vieną aplankytą senelį, savanorio pagalbą šeimai su negalia bei daugiau laiko pažeidžiamiausiems mūsų visuomenės žmonėms“, – teigia LRK Šiaulių skyriaus savanorė.
Kiekvienas norintis prisidėti prie organizacijos gerų darbų turi galimybę skirti 1,2% nuo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) Lietuvos Raudonajam Kryžiui. Organizacijos (identifikacinis numeris) kodas 1,2 proc. paramos formai – 190679146, daugiau informacijos: https://www.redcross.lt/skirkite-2-procentus