Ligoninėje – ne tik traumuoti, bet ir galūnes nušalę gyventojai

Šiomis dienomis medikų pagalbos ieško vis daugiau žmonių, kuriems žiema ir šalčiai suluošino sveikatą. Per pirmas šalčių savaites į ligoninę pateko kelios dešimtys traumas patyrusių ir trys galūnes nušalę pacientai.

Ligoninėje darbas intensyvėja

Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja Vaiva Makštutienė pataria, norint išvengti traukų rūpintis tinkamu žiemai apavu, dėvėti ne tik galvos, bet ir alkūnių, kelių apsaugas.

Tačiau jei traumos išvengti nepavyko, reikia nebijoti kreiptis į medikus. Dažnas pacientas delsia, galvodamas, kad skausmas atlėgs ir pagalbos neprireiks. Deja, uždelsus reikia daug sudėtingesnio ir ilgesnio gydymo.

Dėl nesudėtingų traumų reikia kreiptis į pirminės sveikatos priežiūros įstaigą, kur pagalbą suteiks chirurgas.

„Jei žmogus susitrenkė galvą, geriau pačiam niekur neiti, kviestis greitąją medicinos pagalbą, nes sveikata gali tik blogėti“, – pataria medikė.

Atvykus į Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo – skubiosios pagalbos skyrių pirmiausia pagalba teikiama sunkiausios būklės ligoniams. Kitiems pagalba teikiama pagal atvykimo laiką, nepriklausomai nuo to, ar žmogus atvyko greitosios medicinos pagalbos automobiliu, ar savo transportu.

Gydytoja pastebi, jog šventiniu metu ypač padaugėjo neblaivių pacientų. Vieni pateko į detoksikacijos palatas, kitiems buvo skirta stebėjimo paslauga. Tie, kurie neišvengė ir traumų ar apsinuodijimų, buvo guldomi ir į ligoninę.

„Alkoholio padauginę pacientai sukelia daug problemų, nes sunku ne tik surinkti anamnezę ir išsiaiškinti sveikatos sutrikimą, bet ir teikti pagalbą“, – teigia V. Makštutienė.

Nušalimų dar daugės

Praėjusią savaitę medikų pagalbos prireikė dviem šiauliečiams dėl kojos pėdų nušalimo. Jiems diagnozuotas pirmo laipsnio nušalimas, tad suteikta reikiama pagalba ir skirtas ambulatorinis gydymas.

Ortopedijos traumatologijos skyriuje gydoma viena moteris, nušalusi kojos pirštą. Tačiau neatmetama, jog šių pacientų dar daugės, nes nušalimų gydyti ligoninėje žmonės neskuba.

Per praėjusius metus skyriuje gydyta per dvidešimt galūnes nušalusių žmonių. Maždaug pusei jų prireikė amputacijos.

Skyriuje gydomai 49-erių metų šiaulietei Redai pavyko išgelbėti nušalusį kojos pirštą. Moteris pasakojo, jog apsiavusi vien kojinėmis ir kroksais ėjo naktį pas tėvus. Grįžusi ir pastebėjo, jog pirštai ištinę.

„Dar porą dienų pakentėjau, galvojau, jog praeis savaime. Bet kuo toliau, tuo blogiau darėsi“, – pasakojo jau ligos patale gulinti moteris, pati įtarusi nušalimą ir atvykusi į ligoninę pagalbos.

Nušalimas, anot gydytojo R. Mikalausko, pasirodo tik tada, kai žmogus iš lauko ir šalčio grįžta į šiltas patalpas ir pamato, kad galūnės jau pajuodę. Tada tik ir kreipiasi pagalbos. „Iš patirties žinome, jog nušalimus tenka gydyti ir jau atšilus, sniegui nutirpus. Mat  nušalimo eiga yra lėta, gydymas taip pat lėtas ir ilgas“ – pasakoja gydytojas.

Skirtingai nuo nudegimo, nušalimas yra klastingas. Nušalusi vieta nebūna skaudi. Žmogus tik iš pradžių jaučia šąlančias ausis, rankas ar kojas, bet vėliau to nebejaučia. Pradeda skaudėti tik tada, kai grįžta į šiltą patalpą, nes nušalusi vieta pradeda šilti ir skaudėti. Medikai pataria nušalusią kūno vietą apkloti, žmogui duoti gerti šiltos arbatos ir laukti, kol iš vidaus atšils, padidės kraujotaka. Tačiau jei nušalę audiniai neatsistato, lieka pabalę, šalti, patariama skubėti į ligoninę, bet nelaukti, kol praeis, o nušalusi vieta pamėls, audiniai nekrotizuos.

Skyriuje šaltyje nukentėjusiam žmogui lašinami šilti tirpalai, duodama gerti šiltos arbatos, nušalusi vieta šildoma šiltai apvyniojant, aunamos vilnonės kojinės. Tik tada, kai audiniai neatsistato, sprendžiama dėl amputacijos.

Medikai pastebi, jog greičiau nušąla išvarginti ligų, išsekę žmonės. Priklauso ir nuo oro sąlygų: kai šalta ir drėgna, nušalti galima greičiau.

 „Tie žmonės dažniausiai nei televizijos žiūri, nei laikraščių skaito. Net ir batus ne kasdien nusiauna. Tik nusiavę pamato, kad pirštai juodi, tada tik ir ateina pagalbos. Tai – socialinių žmonių problema. Dauguma nušalimo metu būna vartoję alkoholio“ , – teigia centro vadovas.

Nuo traumų neapsaugoti

Ortopedijos-traumatologijos skyriaus bendrosios praktikos slaugytojai Neringai tekę gydyti daug traumas patyrusių žmonių. Deja, ir medikė neišvengė kojos traumos.

„Išlipusi iš automobilio ėjau namo ir gatvėje griuvau. Geri žmonės padėjo atsikelti, iškvietė greitąją  pagalbą, atvežė į skyrių, kur teko operuoti“, – pasakoja Neringa.

Ir kaltinti tarsi nėra ką. Batai buvo žieminiai,  žema, lygia pakulne, neslidūs. Bet eita šlapiu ledu, druska pabarstytu. „Gal koją ne taip padėjau, o dabar penkiems mėnesiams nedarbingumas, lūžęs čiurnos kaulas“, – pasakoja nuolat bėgti, skubėti ir kitiems padėti įpratusi medikė, dabar pati išgyvenanti tai, ką patiria dėl traumos gydomi pacientai.

Pacientas Petras Naujųjų metų pirmąją dieną ėjęs sodo taku, kur ir kryptelėjusi koja.  Žmogus iš karto pajuto didžiulį skausmą, eiti buvo sunku. Bet vėliau skausmas lyg ir atlėgo, nusprendė dar parą pabūti namie. Kai situacija negerėjo, pats sėdo į automobilį ir atvažiavo į ligoninę.

Gydytojai sakė, jog jei iš karto būtų atvykęs, būtų pakakę sutvirtinti kaulus ir sugipsuoti.

Dabar, lūžus stipinkauliui ir susikeitus kaulams, pagalbos reikėjo sudėtingesnės,  gipsuota koja teks vaikščioti du mėnesius.

„Kartais taip ir būna – lūžta kaulas, bet lūžis yra be poslinkio. Kai žmogus mėgina dar eiti per jėgą ir skausmą,  gali susikeisti kaulai, ir atstatyti juos į vietą tampa sudėtingiau, nes neužtenka paprastai imobilizuoti. Gali būti pažeisti aplinkiniai audinius, kraujagyslės, ko pradžioje nebuvo“, – pasakojo ortopedas-traumatologas.

Anot R. Mikalausko, visos traumos dažniausiai įvyksta netikėtai. Vienam einant koja krypteli, kitas paslysta ant laiptų. Traumuojamos rankos, kojos, retai būna dubens lūžiai, vyresnio amžiaus žmogui lūžta šlaunikaulis, keliai. Pastarųjų gydymas ypač sudėtingas. Kartais, anot specialisto, tenka keisti net sąnarį.

Visos traumos kažkuriam laikui sutrikdo žmogaus darbingumą. Būna, kai gydymas ir reabilitacija gali trukti ir metus. Ypač, kai traumas patiria vyresni žmonės. O tokių, pastebi R. Mikalauskas, daugėja. Tenka operuoti 80-90 metų žmones.

Galvos traumos ypač pavojingos

Galvos smegenų traumų slidžiuoju bei šaltuoju metų laiku neišvengia ir suaugusieji, ir vaikai. Neurochirurgijos skyriaus vedėjas Algirdas Danelis pastebi, jog ypač dažnai galvas susižaloja paslydę. Vieni susitrenkia galvą ir įvyksta smegenų sukrėtimas ar kraujavimas. Pastarajam esant žmogus kurį laiką jaučiasi gerai, nors kraujuoja į smegenis. Tai medikų vadinamas šviesusis periodas, kuris trunka neilgai – kol staiga žmogus netenka sąmonės.

Šiuo metu Neurochirurgijos skyriuje gydoma apie 10 ligonių, kurie susižalojo galvą neblaivūs: krisdami nuo laiptų, muštynių, autotransporto įvykių metu.

Nors šiuo metu žmonių, kurie būtų susitrenkę galvą paslydus ant ledo ar sniego skyriuje nėra, tačiau tokios traumos nėra labai retos žiemą. Ypač dažnai galvos traumų patiria vaikai. Jeigu susitrenkęs galvą vaikas jaučiasi mieguistas, vangus arba neramus, irzlus, reikia kreiptis į medikus.